Ruginienė susitiko su „Girių spiečiaus“ bendruomene: jie sulaukė pažado dėl miškų urėdijos

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nerimstant audroms dėl Ingos Ruginienės sprendimų atskleidė, ko ji nepasako žodžiais

Lukašenkos režimo ataka prieš Vilniaus oro uostą – kontrabandiniai balionai kilo koordinuotai, taikyta tikslingai

Ruginienė kviečia gyventojus gruodį atvykti į Vyriausybę

Susirūpinimą Lietuvos miškais reiškia aplinkosaugos organizacija „Girių spiečius“, kurios atstovai susitiko su ministre pirmininke.

Grėsmę miškų apsaugai

„Girių spiečiaus“ atstovai mano, kad Lietuvos miškams valdžia skiria per mažai dėmesio – užmirštas nacionalinis miškų susitarimas. Vis dėlto pagrindinis susitikimo tikslas – atkalbėti Vyriausybę nuo Valstybinių miškų valdymo perdavimo Žemės ūkio ministerijai.

„Valstybiniai miškai nėra skirti vien medienos auginimui. Jie turi tenkinti ir gamtines, ir socialines funkcijas. Jau dabar Valstybinė miškų urėdija pernelyg komercializuota, o jei ją perduosime Žemės ūkio ministerijai, reikš, kad dar labiau siekiama komercializuoti“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Organizacija rodo į Latviją, kur, pasak jų, po panašios reformos padidėjo kirtimų apimtys.

„Kai tai nutiko, labai greitai kilo problemų dėl kirtimų masto ir visuomenės nepasitenkinimo – panašaus, kokį matome ir Lietuvoje“, – teigia „Girių spiečiaus“ iniciatyvų telkėjas Mindaugas Potapovas.

Premjerė pabandė nuraminti „Girių spiečių“ – pažadėjo, kad Valstybinė miškų urėdija nebus perduota Žemės ūkio ministerijai. Aplinkosaugos organizacijos džiaugiasi tokiu pažadu.

„Džiugina, kad premjerė atsitraukia nuo Vyriausybės programoje įrašyto punkto, jog Žemės ūkio ministerija gautų Valstybinę miškų urėdiją. Kodėl toks punktas apskritai atsirado Vyriausybės programoje – klausimas, kas prisidėjo prie jos rengimo“, – sako M. Potapovas.

Dialogas dėl miškų tęsis

Premjerė pažadėjo tęsti dialogą su „Girių spiečiumi“. Kitą savaitę Vyriausybėje lankysis ir miškų savininkai.

Pastarieji nesutinka, kad urėdijų perdavimas Žemės ūkio ministerijai būtų žalingas, ir neigia, jog Latvijoje padėtis pablogėjo.

„Nuvažiuokite į Latviją – ar ten matosi teritorijų be miškų? Šalis miškinga, miškingumas didelis ir vis dar auga. Tai emocijomis paremti pasakojimai“, – sako Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

A. Gaižutis taip pat nesutinka, kad Vyriausybė buvo apleidusi miškų ar aplinkosaugos temas. Miškų savininkai su „Girių spiečiumi“ ginčijasi ne pirmą kartą – šios organizacijos skirtingai vertina miškingumo padėtį Lietuvoje.

„Reikia kalbėti atsakingai, remiantis faktais. Lietuvoje dabar turime apie 33,9 proc. miškų pagal nacionalinius skaičiavimus, o pagal Europos Sąjungos metodiką – apie 35 proc. Tai yra daug. Per pastaruosius dešimtmečius miškingumas padidėjo dešimtimis tūkstančių hektarų“, – teigia M. Potapovas.

Pasak I. Ruginienės, Vyriausybė neketina nusisukti nuo miškų apsaugos ir aplinkosaugai žada skirti didelį dėmesį.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.