Ruginienė: koalicija dėl vertybinių klausimų balsuos laisvai

„Skirtumų, pripažįstu, tarp įvairių partijų tikrai yra ir netgi partijų viduje yra skirtumų. Tai atėjus vertybiniams klausimams į Seimo salę, matyt, susitarsime balsuoti laisvai“, – pirmadienį susitikimo su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ metu sakė I. Ruginienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skvernelis nedalyvaus proteste prieš naująją koaliciją: neturėtume šildytis mitingo šilumoje

Ruginienė: esu pasirengusi „Nemuno aušrai“ padėti ieškoti nepartinių kandidatų į ministrus

Po Skvernelio klausimo ironiškas Ruginienės atsakas: Jūs pats norėjote

Taip ji teigė, „Vardan Lietuvos“ narei Rimai Baškienei pasiteiravus apie naujai formuojamos koalicijos gretose esamas skirtis įvairiais vertybiniais klausimais – pavyzdžiui, kaip reikėtų teisiškai reglamentuoti lyčiai neutralią partnerystę.

„Kaip numatote, kaip veiksite kartu? Ar jūs keisite savo požiūrį ,ar numatote kokius kitus sprendimus?“ – kandidatės į premjeres teiravosi R. Baškienė.

„Vertybiniai klausimai – nieko nekeisiu, esu tokia, kokia esu. Esu pasisakiusi dėl vertybinių klausimų ir mano nuomonė nesikeis. Tą esu deklaravusi ir savo partiečiams, tą per derybinį procesą esu deklaravusi ir partneriams. Tikrai neatsiras programoje arba koalicijos sutartyje, kad mes šitų klausimų niekaip nespręsime. Tuo labiau, kad, kalbant apie partnerystę, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kurio ignoruoti tikrai negalime“, – tvirtino I. Ruginienė.

ELTA primena, kad šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Praėjusios kadencijos Seimas bandė išspręsti partneriams aktualų klausimą, siūlydami Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Klausimas yra įveikęs dvi stadijas Seime – trūksta paskutinio balsavimo.