„Dėmesio centre“ svečiai – mišrių kovos menų kovotoja, buvusi UFC pasaulio čempionė Rose Namajunas ir filmo „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ režisierius Marius Markevičius.
Filmas prasideda tokia scena, kai didžiulėje koncertų salėje jūs sėdite prie fortepijono, grojate Šopeną ir filme tai yra maišoma su kovomis, su smūgiais į veidą. Dvilypis įspūdis: ir romantiška, ir agresyvu. Tai atspindi ir jūsų charakterį, ir gyvenimą?
R. Namajunas: Aš turiu vieną žmogų, vieną kūną, bet jame telpa ir menininkas, ir kovotojas. Kai aš kovoju, aš galvoju, kad aš šoku. Bet pianinu groti irgi galima agresyviai. Šie kūriniai nėra visiškai romantiški, turi visokių jausmų. Bet ir viena, ir kita, yra menas.
Jūs tokia nedidelė, atrodo, trapi. Bet karatė, boksas, kikboksas ir, galiausiai, kovos narve. Kodėl jūs pasisirinkote kovos menų kelią?
R. Namajunas: Buvo labai sunkus gyvenimas, kai buvau maža. Mano tėvai pagalvojo, kad reikia užsiimti šiuo sportu, kad aš galėčiau būti stipri, kad galėčiau apsiginti gatvėje, kad mano energija būtų nukreipta į gerą pusę.
M. Markevičius: Ji pradėjo nuo tae kwon do kovos meno, mes aplankėme tą studiją, kur Rose lankydavosi vaikystėje, ir filme ją matysime. Buvo labai įdomu aplankyti tą vietą.
R. Namajunas: Tai dariau, kad neturėčiau daug laiko daryti ką nors bloga.
Tai kovos menai buvo išeitis?
R. Namajunas: Tai buvo sprendimas, kur padėti energiją.
Kovos menas yra ir tam tikra agresija. Kaip ji atsiranda? Iš kur pas jus ta agresija? Ypač kovos narve – kovojama tol, kol priešas yra visiškai įveikiamas.
R. Namajunas: Aš manau, kad mano istorija yra sunki. Dabar aš valdau tą agresiją, bet kai buvau maža, norėjau duoti „į nosį“.
Viena iš dramatiškų filmo vietų pasakoja apie jūsų skaudžią vaikystės patirtį, patėvio seksualinį smurtą ir priekabiavimą. Dabar Lietuvoje yra kilęs didžiulis skandalas dėl seksualinio priekabiavimo parlamente. Svarstoma, kaip pastebėti, kada prie vaiko yra priekabiaujama, ką daryti. Kalbant apie jūsų patirtį: kiek tokia patirtis keičia žmogaus gyvenimą? Ir apskritai, kokios pagalbos reikia seksualinį smurtą patiriančiam vaikui?
R. Namajunas: Tai yra labai sunkus dalykas. Aš manau, kad reikia pamokyti vaikus, kad jie atpažintų, kas yra nederamas elgesys ir kad jie žinotų, kad jie gali kalbėti, kad gali eiti pas tėvus, pas kitus suaugusius ir informuoti apie elgesį. Ir vaikus labai gerai pamokinti kovos menų, kad jie būtų stiprūs ir galėtų apsiginti.
Ar jums kovos menai pravertė sprendžiant seksualinio priekabiavimo klausimą?
R. Namajunas: Tikrai taip. Tai man išgelbėjo gyvybę.
Ruošdamasi kovai su kine dėl pasaulio čempionės titulo jūs ištarėte frazę: „Better dead then red“. Ir filme susidaro įspūdis, kad teisinatės dėl tos frazės. Kodėl jūs ją ištarėte? Ar amerikiečiai nesupranta Lietuvos istorijos?
R. Namajunas: Tikrai ne, jie daug ko nesupranta. Jie galvojo, kad aš blogai kalbu apie priešininkę, bet aš kalbėjau apie tai, kad svarbu, kad išlaikytume laisvę. Amerikoje mes turime daug laisvių, amerikiečiai negyveno priespaudoje ir dėl to nesuprato, ką aš norėjau pasakyti.
Gimėte lietuvių išeivių šeimoje, jūsų tėvai į JAV atkeliavo 1991 metais, jūs gimėte 1992-aisiais. Pagal tai, kaip jūs kalbate lietuviškai, suprantu, kad šeimoje nekalbėjote lietuviškai?
R. Namajunas: Mane lietuvių kalbos išmokė mano močiutė, mamytės mama. Ji mane išmokė, kai atvyko į Ameriką. Todėl aš galiu kalbėti lietuviškai ir suprantu šią kalbą.
Kiek jumyse yra Lietuvos? Pastebėjau, kad po pergalių jūs apsigaubiate trispalve, ant jūsų marškinėlių yra trispalvė. Kiek tai jums yra svarbu?
R. Namajunas: Labai svarbu, kad žinočiau, iš kur tu esi.
M. Markevičius: Manau, labai svarbus yra identitetas. Mes visi bandom surasti savo identitetą. Ir mes, lietuviai, turime stiprų identitetą, iš tėvų, iš senelių, jie daug mokina.
R. Namajunas: Tikrai taip. Mano seneliai, mano šeima yra tikri kovotojai, jie buvo kovotojai už laisvę. Aš esu sportininkė, bet jie yra tikrieji kovotojai.
Mariau, kodėl pasirinkote Rose? JAV yra daugybė atletų, kurie turi lietuviško kraujo.
M. Markevičius: Aišku, yra tas lietuviškas ryšys. Ir kai Rose tapo čempione 2017 metais, tada tapo čempione antrą kartą ir aš jau stebėjau jos karjerą, kokia faina lietuvaitė, tapo čempione. Aš daug skaičiau apie Rose, žinojau, kad ji groja pianinu, kad turėjo skausmingą vaikystę. Man pasirodė, kad jos gyvenimas yra labai įdomus. Aš paskambinau Rose ir paklausiau, ar negalime nufilmuoti vieną mažą interviu. Ir nuo tada prasidėjo. Aš labai džiaugiuosi, kad ji pasitikėjo manimi ir ėjo tą visą kelią.
