Trečiadienį pasirodė informacija, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, rodo BNS gauti duomenys.
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Anot informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno, per pirmąjį pokalbį 2018 metų liepą VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė surinkti informaciją apie vieno iš kandidato į prezidentus komandos narius ir verslininkus, į kuriuos bus kreipiamasi dėl paramos rinkimuose.
Sąraše be kitų yra G. Nausėdos štabo vadovė, dabartinė Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, politologai Linas Kojala ir Mindaugas Jurkynas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, režisierius Arūnas Matelis, muzikantas Jurgis Didžiulis, verslininkas ir politikas Aivaras Abromavičius, filosofai Vytautas Rubavičius ir Mindaugas Kubilius, verslininkai Ilja Laursas ir Vladas Lašas.
Į kitą sąrašą įtraukta per 40 verslininkų, tarp jų – įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis, „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa, „Grigeo“ savininkas Gintautas Pangonis, „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.
VSD domino ir V. Ušacko ryšiai, baimintasi, kad jis gali būti prorusiškas, svarstyta, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą, Seimo narį Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.
VSD tikrinti žmonės nustebę, Ušackas – pasipiktinęs
Buvęs politikas ir diplomatas, o dabar tarptautinio verslo konsultantas Vygaudas Ušackas BNS sakė, kad prezidento rinkimų kampanijos metu VSD pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje.
„Sugrįžęs į Lietuvą ir besiruošdamas rinkimų kampanijai dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir kampanijos metu esu gavęs keletą įspėjimų iš įvairių žmonų, buvusių ir esamų tarnybose, kurie mane įspėjo, jog tarnyboms duotas nurodymas mane akylai stebėti ir prieš mane ruošiamas sisteminis išpuolis klijuojant prorusiško kandidato etiketę“, – trečiadienį sakė V. Ušackas.
„Kampanijos metu buvo pokalbiai, skambučiai iš VSD atstovų su mano komandos nariais juos įbauginant ir keliant tam tikrus klausimus ir siekiant atgrasyti dėl tolesnio dalyvavimo mano kampanijoje. Tai meta šešėlį tarnybų reputacijai“, – pridūrė jis.
Į žvalgybos akiratį pakliuvęs politologas Linas Kojala, o jo pavardė buvo minima tarp tų, kuriuos VSD galimai tikrino, sakė, kad nenorėtų komentuoti tokių dalykų. Jis pats apie tai, kad pakliuvo į VSD akiratį sužinojo tik iš žiniasklaidos ir negalėjo pasakyti, kodėl sudomino VSD pareigūnus, bei ko šie ieškojo.
Seimo narys Valerijus Simulikas tik iš tv3.lt sužinojo, kad jį galimai tikrino VSD pareigūnai. Politikas buvo pasipiktinęs.
„Tik sužinojau šią naujieną, ačiū. Aš tikrai duosiu paklausimą, kokiu pagrindu ir kokie duomenys buvo rinkti. Norėčiau su jais susipažinti. Aš turėčiau būti informuotas apie tai, man tokie dalykai atrodo labai keistai“, – stebėjosi politikas.
Jis aiškino, kad visi žmonės, kuriuos tikrino, turėtų duoti paklausimus, ką ir kodėl tikrino.
„Taip, tarnybos turi teisę tikrinti, kai kyla neaiškumai. Bet jos turi atlikti ir kitus dalykus, tarkime, paaiškinti, kodėl tai yra daroma? Visaip būna gyvenime, bet ši situacija keista. O mes gi ne policinė valstybė dar. O ir prezidentas turėtų išsiaiškinti, kas vyko“, – sakė V. Simulikas.
Buvęs VSD vadovas: įdomu, kam rinkta ta informacija
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina tv3.lt teigė nenustebęs dėl V. Bako paviešintos informacijos apie VSD galimai neteisėtai rinktą informaciją.
„Manęs tai nenustebino, nes dabar tapo mada viską viešinti. Kodėl esu priešininkas to viešinimo? Nes tai žlugdo tarnybas, daug žmonių nebepasitikės tarnybomis ir nepriklausomai nuo to, kas jai vadovauja. Dabar įdomu, kam teikta ši informacija. Jei V. Bakas teigė, kad jam pranešė, kad buvo renkama informacija, tai vadinasi, kad kažkieno nurodymu ta informacija buvo renkama ir kažkam ji buvo pateikta. Pačiam D. Jauniškiui ta informacija neįdomi, bet ji galėjo būti įdomi kažkam kitam.
Po informacijos paviešinimo, iškart iškyla klausimas – kodėl ir kokiu pagrindu buvo stebimi žmonės. Pirma, jei yra kokių duomenų, kad yra ryšys su kokiu Rusijos „failu“. Antras dalykas, jei asmuo turi leidimą dirbi su įslaptinta informacija. Tai natūraliai jis turi būti stebimas“, – pažymėjo buvęs VSD vadovas.
VSD griežtai paneigė pranešimą, kad rinko informaciją rinkimų kampanijos metu. G. Grina pripažino, kad kitokio atsakymo ir negalėjo būti: „Nieko nuostabaus. Jie negali sakyti, kad rinko. Esminis dalykas, kai kalbame apie žvalgybos institucijas – ar jie laikosi principų, kuriais vadovaujantis valstybėje gali būti stebimi žmonės, ir įslaptintai. Negalima viešinti, kas yra stebimas ir kieno telefoninių pokalbių yra pasiklausoma, nes tai pažeidžia žmogaus privatumą. Dabar visur atsirado žmonių sąrašas – kaip jiems jaustis?
Dabar viskas priklauso nuo NSGK – ar jie vykdys tyrimą? Viskas jų rankose, nes jie vykdo parlamentinę priežiūrą. Daugiau niekas be jų nenuspręs. Jei kažkas bus neteisėta, vėliau gali prasidėti ir teismai prieš VSD veiklą. Dabar klausimas, kiek V. Bakas yra tikras duomenų teisingumu. Jei jis tikras, tai niekas jo neapkaltins šmeižtu, o jei netikras – tai pats rizikuoja. Čia jau politinis žaidimas. Dabar žmogus, kuris pateikė informaciją, turi patvirtinti savo teiginius. Jis turi turėti svarią informaciją, nes taip švaistytis sąrašais turėtų būti labai aiškus pagrindas”, – pažymėjo G. Grina.
Pasak G. Grinos, anksčiau VSD stengdavosi dirbti biurokratiškai: „Žvalgyba turi dirbti nuolat – nepriklausomai, ar tai rinkimai, ar ne. Žvalgybai nėra rinkimų ar ne rinkimų laikotarpio. Ji visą laiką turi dirbti. Jei žmogus papuola į tą akiratį, tai jis papuola, jei ne, tai ne. Dirbama laikantis principų.
VSD taip pat negali spręsti, kas yra prorusiškas ar neprorusiškas. Tai demokratinis klausimas. Kalbant apie ambasadorių [V. Ušacką], tai jis dirba įmonėje, kuri turi verslą Rusijoje – tai natūralu, kad tas Rusijos „failas” galioja. Tokie žmonės kažkokiu lygmeniu turi būti stebimi, bet nepriklausomai, ar jis kandidatuota [rinkimuose], ar ne”, – sakė G. Grina.
Bakas siekia naudos?
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad rinkti informaciją nėra nusikaltimas, kiekvienas žurnalistas renka informaciją. Visgi jei buvo klausytasi pokalbių ar sekta, tai jau kas kita, bet tokių duomenų nėra, sako V. Valentinavičius.
„Patikrinti informaciją iš viešų šaltinių nėra nieko blogo. Visgi yra viena užuomina esą reikia kažkam padėti. Jei ta informacija rinkta siekiant padėti kažkam konkrečiai, tai tada keistų reikalą, bet rimtų šio dalyko įrodymų nėra, neaišku kam tai naudinga. Padėti Ž. Pavilionui, jei kažkas vienas pasakė, tai neaišku užsakovas to. Ar jis buvo, ar tai yra VSD normalaus darbo dalis, ar politinio užsakymo vykdymas“, – svarstė apžvalgininkas.
Jis sakė, kad visiškai nesupranta, kodėl informacija buvo renkama tik apie Gitano Nausėdos ir Vygaudo Ušacko štabus, kodėl ne apie Ingridos Šimonytės ar Sauliaus Skvernelio rinkimų štabus.
„Nors gal mes nesame tikri, čia yra tik dalis informacijos, neaišku, kas vyksta. Būtų gerai, kad VSD viešai paaiškintų, kas čia buvo“, – kalbėjo V. Valentinavičius. Anot jo, informacijos išviešinimas gali būti susijęs su Vytauto Bako asmeniniu politiniu susirūpinimu.
„Pažįstant jį aišku, kad jis rūpinasi pirmiausia savo reikalais. Antrą dieną po to, kai jo komisija baigė darbus [MG Baltic tyrimas] jis išvyko į Lietuvą pasakoti, kaip jis kovoja su korupcija. Šį pranešimą jis gavo, kaip S. Skvernelio rinkimų štabo vadovas. V. Bakas, kaip ir Viktoras Pranckietis yra politikos beglobis, matyt, viltis sukonstruoti kažkokią jėgą, gal yra tokie motyvai, norima atkreipti į save dėmesį“, – svarstė apžvalgininkas.
Anot jo, VSD visą laiką stebi politinę sceną ir savo duomenų bazėse tikrina tai, kad vyksta, o esant reikalui – įspėja visuomenę. Stebėjimo ir grėsmių vertinimo funkcija visada buvo, svarbiausia ar tai nenaudojama kažkokių politinių jėgų naudai.
„Neutralumo ir nešališkumo principas yra svarbus, pareigūnas, kuris padarė šį pareiškimą, matyt, manė, kad tas principas pažeistas. <..> Vėlgi, mes to nežinome, nes tai, ką matome, vaizdas iš vieno kabineto kampo, kurį mato vienas pareigūnas“, – sakė V. Valentinavičius.
Neaišku ar informacija – patikima?
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad iš tos informacijos, kuri yra pateikta daryti išvadas negalime, nes yra tik vieno pareigūno pateiktos žinios.
„Jos nereikia menkinti, ji yra svarbi. Visgi, kaip aš suprantu, tai to paties V. Bako pradėto skandalo tęsinys. Tai jei tai ta pati informacija, mes jau žinome, kad ją tikrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, generalinė prokuratūrą, Seimo valdyba. Apie tai net viešai kalbėjo prezidentas, kuris tuo taip pat domėjosi ir ragino V. Baką nekelti sumaišties. Mes turime, iš vienos pusės, informaciją, kuri galėtų kelti įtarimų, bet iš kitos pusės turime informacijos, kad visos tarnybos, ir ne tik teisėsauga, bet ir politikai ir skirtingų partijų politikai, sako, kad ta informacija nėra nusikalstama“, – sakė M. Laurinavičius, kuriam kilo klausimas, kuo tikėti, pareigūnu ar institucijomis.
„Mums tarsi sakoma, kad situacija jau yra išsiaiškinta. Ir teisėsaugos, politikų manymu nieko ten nebuvo. Taigi, esame situacijoje, kai nežinome kuo tikėti, o daugiau informacijos nėra“, – svarstė apžvalgininkas.
Jis tikino, kad kyla klausimas ar ta informacija, kuri yra paskelbta išties yra tokia. Nes, jei tikrai tokia, tuomet kyla šiokių tokių klausimų.
„Aš nesiginčiju, kad žvalgybos tiria viską, kas susiję su Rusija, ypatingai politikų ryšius. Jie ne tik gali, bet ir turi tirti. Bet ten ir kitų dalykų, dėl kurių galėtų kilti klausimų. Tarkime, ten yra sakoma, kad reikia surinkti informaciją, kuri „parodytų, kas yra Ušackas“. Jei išties Lietuvos saugumo institucijos renka informacija, kuri kažką parodo, o ne išties užkardo galimas grėsmes, tada tai yra didelė problema“, – svarstė apžvalgininkas. Tiesa, jam kilo klausimas kuo tikėti, kyla klausimas dėl informacijos patikimumo.
M. Laurinavičius daro prielaidą, kad tokia informacija paskleista dabar, nes prezidentas sprendžia ar palikti VSD vadovą Darių Jauniškį antrai kadencijai ar jį pakeisti.
„Man sunkiai tikėtina, kad šis sutapimas yra atsitiktinis“, – sakė M. Laurinavičius.
Anot jo, visa svarbi VSD informacija pirmiausia gula ant trijų svarbiausių valstybės pareigūnų stalo.
„Tai sistema, kurią mes žinome, kas yra daugiau arba net, jei yra kokie pažeidimai. Iš to pranešimo galima susidaryti įspūdį, kad vos ne VSD tarnauja kitam politikui, Ž. Pavilioniui, tokį įspūdį bandoma sudaryti. Tai kaltinimai, kurie būtų verti susidomėjimo, bet kai visos institucijos ir politikai pasakė, kad nėra pagrindo tirti, tai kyla klausimas ar mes galime tikėti ta informacija, kuri paskelbta“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Bakas kreipėsi, nes sakė turįs svarbios informacijos
Portalas tv3.lt primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys bei buvęs vadovas V. Bakas prieš kelias savaites kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.
V. Bakas informavo Seimo valdybą, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant NSGK vadovo pareigas buvo pranešta, kad „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Seimo narys nurodė, kad, kelias dienas pasvarstęs, praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos. Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną.
„Detalesnė informacija neteiktina“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė. V. Bakas perklaustas, kada kreipėsi į prokuratūrą ir STT.
Seimo NSGK atsisakė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo, kišimosi į rinkimus. NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas po komiteto posėdžio prieš porą savaičių žurnalistams sakė, kad V. Bako informacija – nepasitvirtino, pažeidimų, esą nerasta, jokios institucijos nenusižengė įstatymams.
Tokį pat sprendimą valdyba priėmė ir Seimo Valdyba. Savo ruožtu V. Bakas žiniasklaidai sakė, kad informacija, kurią jis pateikė, buvo vieša, bet staiga tapo slapta. Informacija yra susijusi su aukštais pareigūnais ir rinkimais.
