Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau sakė, kad tokia gamykla galėtų būti prijungiama tiesiogiai prie elektros perdavimo, o ne skirstomųjų tinklų.
Elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ teigimu, prie jos tinklų gali jungtis vartotojai, kurių leistina galia yra bent 10 megavatų (MW) arba juos atsisakė prijungti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO prie savo tinklo jungia vartotojus, kurių įrenginių galia – iki 15 MW.
„Aptariamos gamyklos („Rheinmetall“ – BNS) ar bet kurio kito didelio vartotojo atveju nėra jokių ribojimų prijungimui prie perdavimo tinklo, tačiau nuo konkrečios vietos ir vartotojo poreikių priklauso, kiek kainuos ir kiek laiko truks prijungimo darbai“, – komentare BNS teigė įmonė.
Prisijungti prie perdavimo tinklo norintis vartotojas galėtų pats pasirinkti, ar tam būtinas linijų, pastotes ar kitą infrastruktūrą pastatys pats, ar užsakys tai padaryti „Litgrid“. Anot operatorės, patys vartotojai tokius darbus paprastai atlieka per 1-2 metus.
Tuo metu dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ BNS informavo, kad ruošiantis gamyklos statyboms ji turėtų parengti specialųjį planą, nustatytų servitutus ir specialiąsias sąlygas, suformuotų sklypus bei pakeistų jų paskirtį, kad juose būtų galima pastatyti dujų skirstymo stotį, kitą infrastruktūrą.
Pasak įmonės, prireikus būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir sistemos projektavimas. Be to, pasirinktas rangovas turėtų nutiesti magistralinio dujotiekio atšaką, kelius, jei reikės – pastatyti dujų skirstymo stotį, įrengti elektros liniją.
„Galiausiai – sujungti kliento sistemą su dujų perdavimo sistema“, – komentare BNS teigė „Amber Grid“.
„Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką ir užsisakyti dujų transportavimo paslaugas visu įsipareigojimo laikotarpiu pagal prijungimo sutarties sąlygas“, – teigė „Amber Grid“.
„Amber Grid“ nurodė, jog nuo jos įsteigimo 2013 metais nėra prijungusi atskirų pramonės gamyklų prie savo sistemos, o paskutinę naują dujų skirstymo stotį, iš kurios vystomas dujų tinklas, pastatė 2016 metais Tauragėje, to paprašius pieno perdirbimo bendrovei.
„Iš jos dujos tiekiamos į ESO tinklus, o pagrindinė suinteresuota šalis, siekusi, kad būtų pastatyta stotis, buvo pieno perdirbimo įmonė“, – teigė įmonė.
Vyriausybės atstovai patvirtina, jog viena svarstomų vietų „Rheinmetall“ gamyklai – minėta teritorija Radviliškio rajone, tačiau jie sako, kad didžiulė gamykla būtų nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų – tikėtina, toliau nuo Baisogalos.
„Litgrid“ teigimu, arčiausiai esančios jos pastotės dabar yra 14 kilometrų nuo Baisogalos nutolusioje Šeduvoje ir už 15 kilometrų esančiuose Gudžiūnuose (110 kV) bei Šiauliuose ir Panevėžyje (330 kV).
„Amber Grid“ nurodė, kad magistralinis dujotiekis nuo potencialių gamyklos sklypų nutolęs per 20 kilometrų – jis nutiestas ties Radviliškio ir Pakruojo rajonų riba.
Gynybos ekspertai ir pramonės atstovai BNS anksčiau yra sakę, kad pasirinktoje gamyklos vietoje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas teigė, jog metalurgijos gamyklai bus reikalingos aukštakrosnės, kurioms reikia daug elektros ir dujų.
A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę Radviliškio rajone renkamasi, nes joje pavyktų užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.
V. Sabaliauskas teigė, jog tokiems gamintojams nebūtina labai gera geležinkelio infrastruktūra, tačiau turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.
Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai praėjusį antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradeda derybas dėl investicijų sutarties.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau pasirašė įsakymą, leidžiantį pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės. Pasak jos, sutartyje turėtų atsispindėti būsimos „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.
A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti jau šiemet.
