Naujienų portalas tv3.lt primena, kokios šių metų lietuvių kalbos ir literatūros temos:
Samprotavimo rašinio temos:
Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas.)
Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis.)
Literatūrinio rašinio temos:
Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose. (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma.)
Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje. (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.)
Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).
Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.
Užstrigome laike
Kritikos strėlių šioms temoms pažėrė filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.
„Užtenka pažiūrėti į rašinių temas ir akivaizdu, kad mūsų švietimo sistemos humanitarinė pusė beviltiškai užstrigusi laike. Programa gali būti įvairesnė, bet ji sąmoningai tempia į praeitį ir neleidžia šiuolaikinių kontekstų. Kanonas ne tik privalo būti. Jis turi neliečiamai stūgsoti ir nuolat būti pagarbinamas formaliais būdais.
Ką dirbtinio intelekto, elektroninių cigarečių ir visur integruoto interneto amžiaus žmogus gali samprotauti apie žemdirbiškąją kultūrą? Jam jau net modernybės technologinis amžius sunkiai atpažįstamas ir labiau primena cyberpunk stilistiką. O čia pasamprotaukite apie kultūrą, kurią dabartyje atstovauja tik nostalgija, abstraktūs sentimentai, archajiški simboliai ir Rumšiškių muziejus. Norite kalbėti apie meilę žemelei, tai leiskite rašyti apie šiuolaikines problemas - klimato kaitą, ekologiją, gamtinių sistemų išsaugojimą. Norit naujai Donelaitį užklausti? Formuluokite problemą per kintantį laiko, darbo supratimą.
Kodėl moters vaizdavimas literatūroje turėtų būti interpretuojamas per Šatrijos Raganą ir Škėmą, kai visiems prieinama Virginia Woolf ar kokia Germaine Greer? Nori vietinių kontekstų? Yra meinstryminė Kristina Sabaliauskaitė su Petro imperatore. Yra Ivanauskaitė. Yra Kulvinskaitės malalietka. Yra daugybė puikios šiuolaikinės poezijos. Čia tema apie moters vaizdavimą prieš beveik šimtmetį, per kurią tu turi visą likusį XX amžiaus antrosios pusės ir pirmųjų kelių šio amžiaus dešimtmečių istorinį kontekstą atsitempti, kad ką nors pasakytum apie dabartį. Arba nekreipti dėmesio į tai, kad gyvename visai kitokių problemų lauke nei programiniai autoriai. Ar Škėma išties yra tas autorius, kuris bent jau modernų moters paveikslą literatūroje pateikia?
Galiausiai, visuomenės tobulinimo siekiai. Ir čia vietoj to, kad pasiūlytum į kompaniją Ivaškevičiui kokį Campanella, More'ą ar literatūriškesnius Swiftą, Goldingą, Camus, tu paimi Martyną Mažvydą. Teisingai, vaikai, papasakokite man kaip XVI amžiaus progreso idėja skleidėsi, su visa pagarba, Europos kultūros užkampyje. Nesu specialistas, bet suabejočiau, ar klausime pateikiamas visuomenės konceptas Mažvydo laiko žmogui apskritai būtų suprantamas, bet čia dar kita kalba. Tiesiog reikėjo įdėti Mažvydą kaip simbolinį atspirties tašką, ir tiek.
Su tokia programa ir tokiais autorių pasirinkimais turėsim dvi literatūras: vieną, kuri išties skaitoma, apie kurią diskutuojama per knygų muges, festivalius, pristatymus ir kuri veikia protus, padeda kurti naujas dabarties interpretacijas ir kitą – kurią reikia greitai perskaityti, iškalti egzaltuotus jos perpasakojimo būdus ir kuo greičiau pamiršti, pereinant į kitą švietimo sistemos lygmenį“, – feisbuke rašė P. Gritėnas.
Lietuvių kalbos mokytoja: temomis esu patenkinta ir nepatenkinta
Lietuvių kalbos mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė sako, kad jaučiasi kaip Johano Volfgango fon Gėtės kūrinio personažas Faustas, kuriame grumiasi dvi sielos. Viena siela yra literatūrologinė, o kita siela yra pedagoginė.
„Mano pedagoginė siela temomis yra tikrai patenkinta, jos, mano nuomone, yra labai lengvos, net, sakyčiau, primityvokos. Tikrai šiųmečiams abiturientams pasisekė, nes tai yra tokios temos, kurios klasikinės: ir apie moterį, ir apie žemdirbiškąją kultūrą, ir apie savivertę, ir apie visuomenės idealus. Tai yra tos temos, apie kurias per pamokas iš tikrųjų yra kalbama labai daug, kurios yra aprašytos konspektuose ir kurias atskleisti mokiniams tikrai neturėtų būti sudėtinga.
Literatūrologinė mano siela, kita vertus, temomis yra labai nepatenkinta. Man atrodo, kad šios temos skatina atrajoti tai, ką mes esame išmokę, visiškai neskatina kritinio mąstymo, neskatina pažvelgti į problemą naujai arba nagrinėti kokią nors naują, neaptartą problemą. Paprastai per egzaminus viena tema būna sudėtingesnė, skirta mokiniams, kurie labiau pasitiki savimi, kurie nori atskleisti savo erudiciją. Tokios temos šiemet aš pasigedau“, – Nacionalinės švietimo agentūros atsiųstame komentare sako E. Banytė.
Mokytoja pakomentavo dvi temas: tą, kurią rinkosi daugelis mokinių ir tą, kurios, panašu, rinkosi mažuma.
„Savivertės tema yra tokia, kurią, man atrodo, rinksis daugiausiai mokinių, nes ji iš visų keturių pateiktų temų šiuolaikiniam žmogui yra bene pati aktualiausia.
Žemdirbiškoji kultūra pati savaime mums nebėra tokia aktuali, kai mes gyvename miestuose, bet tokių temų, apie kurias rašyti negalima, nėra. Ir šiuo atveju, jeigu mokinys apie temą mąstys kritiškai, manau, kad gali būti labai gerų, įdomių, provokuojančių rašinių“, – sako E. Banytė.
Apibendrindama literatūros kritikė teigia, kad šių metų egzamino temos yra tikrai nesudėtingos: „Paslysti, nesuprasti temos yra iš esmės neįmanoma.“
Populiariausios temos – apie moterį ir savivertę
Aiškėja, kokios temos abiturientams buvo aktualiausios. Daugiausia moksleivių rinkosi rašyti apie moters paveikslą literatūroje ir samprotauti, nuo ko priklauso asmens savivertė.
Apie 12 val. iš egzaminų salės išėjo abiturientė Skaistė. Mergina sako, kad temos nebuvo lengvos, bet jaučiasi gerai.
„Jeigu nebūtų moters vaizdavimo literatūroje temos, aš nežinau, ką rašyčiau. Na, gal pirma tema dar visai suprantama, bet antra samprotavimo ir antra literatūrinio rašinio... Nežinau, kaip būčiau parašiusi“, – sako Skaistė.
Anot abiturientės, sunkumą lemia ne pati tema, bet autorių kūrybos sudėtingumas.
„Bet neblogai sekėsi ir greitai rašiau, tai tikiuosi gerų rezultatų“, – pridūrė mergina.
Skaistė prasitarė, kad po mokyklos Vilniaus universitete žada studijuoti teisę.
Abiturientas Egidijus – gana optimistiškass.
„Sekėsi, sakyčiau, neblogai, tik gal laiko šiek tiek pritrūko. Mano dailyraštis tikrai nekoks, perrašinėti buvo labai sudėtinga, aš pasilikau labai daug laiko tam.
Viena tema sąlyginai lengva ir gana artima – „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ Aš pasirinkau ją. Rėmiausi Salomėjos Nėries eilėraščiu „Maironiui“, nes keliose eilutėse ji save menkina ir žemina. Tai pamatysim. Tikiuosi išlaikymo“, – šypteli Egidijus.
Jis pasinaudojo egzamino palengvinimu – galimybe 20 minučių pasinaudoti kompiuteriu ir užmesti akį į kūrinius.
„Tikrai labai padėjo, nes nebuvau tikras, ar tikrai tos eilutės, kurias citavau, buvo iš eilėraščio „Maironiui“, todėl pasitikrinau.
Sakyčiau, labai geras pagalbinis dalykas, nes gali daug medžiagos paskaityt per tas 20 minučių ir netgi rasti autorių tai temai. Visiškas gelbėjimo ratas“, – sako abiturientas.
Egzamino vykdymas, anot Egidijaus, buvo sklandus.
„Viskas labai sklandžiai. Labai maloniai priėmė tiek mokytojai, tiek budintis personalas. Buvo labai faina“, – džiaugiasi Egidijus, kuris mąsto apie kriminologijos studijas.
Rezultatai – iki liepos 13 d.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.
Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu bus galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu bus leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.
Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip penki kandidatai.
Egzamino metu galioja tam tikri reikalavimai: dalyviai privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašyti juodai rašančiais tušinukais.
Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.
Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.
MOS PUIKIOS IR LENGVOS,bet.....
