Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų: tokią idėją Lietuvai prieš kelerius metus pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerija (dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Tada sakyta, kad mokytojas turi gauti tinkamą atlygį, būti profesionalus, tačiau privalo būti aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis.
Dabar, 2020–aisiais, pedagogų bendruomenė sako: mokytojai nėra aprūpinami net popieriumi, tad apie šiuolaikines technologijas galima tik pasvajoti.
Mokytojai darbo priemonėms išleidžia šimtus eurų
Justina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) dirba technologijų mokytoja vienoje Kauno mokykloje. „Norint kokybiškai vesti pamokas, tenka turėti įvairių priemonių: popieriaus, žirklių, pieštukų“, – sako Justina.
Mokytoja apgailestauja, kad darbui reikalingas priemones turi pirkti iš savo asmeninių pinigų. Išreiškusi pageidavimą gauti darbo priemonių iš darbovietės, mokytoja liko neišgirsta: „Mokykloje tai yra mokytojo problema.“
Pirkti visas priemones darbui Justinai yra per brangu, o mokyklos vadovai nesiklauso, tad mokytoja išeičių ieško kitur.
„Šiaip prašom vaikų atsinešt priemones, bet pusė klasės paprastai sėdi be priemonių. Tėvų prašyt bijom, nes visuomet atsiranda nepatenkintų. Ieškau rėmėjų, kadangi dirbu ne pirmus metus, turiu ryšių ir gaunu audinių, popieriaus atraižų dovanų“, – sako mokytoja Justina.
Vilniuje pradinių klasių mokytoja dirbanti Austėja (tikrasis vardas redakcijai yra žinomas) sako prieš Rugsėjo 1–osios šventę paklojusi beveik 100 eurų.
„Perku viską nuo popieriaus iki rašalo. Spausdintuvą taip pat pirkau. Šiemet dar ir skystą muilą, rankšluosčius dėl koronaviruso pirkau. Per metus išleidžiu 200–300 eurų, gal ir daugiau“, – mintimis dalijasi Austėja.
Mokytoja juokauja, kad už tokias sumas galėtų išvykti gerų atostogų. Tiesa, jos darbovietė mokytojams skiria šiek tiek priemonių: šiemet padovanojo dvi pakuotes popieriaus, rašiklį, lipnių lapelių pakuotę.
„Tai yra juokinga“, – į mokyklos skirtas priemones reaguoja Austėja.
Atrodytų, kad daugiausia priemonių ir reikia technologijų ar pradinių klasių mokytojams, tačiau šį mitą neigia Vilniuje anglų kalbos mokytoja dirbanti Agnė (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Mokytoja sako, kad per mėnesį vien reikalingiems testams atspausdinti prireikia bent dviejų pakuočių popieriaus (vienos 500 vnt. lapų pakuotės kaina įvairiose parduotuvėse svyruoja nuo 5 iki 8 eurų).
Ką jau kalbėti apie kitas kokybiškai pamokai reikalingas priemones. „Mokslo metų pradžioje ieškau, kur popierių pigiausiai parduoda, tada perku kokias penkias pakuotes iš karto. Pati perku ir rašiklius. Visi tyli, visiems viskas tinka“, – patirtimi dalijasi Agnė.
Situacija priklauso nuo biudžeto, savivaldybės ir mokyklos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad pagal Švietimo įstatymą už mokytojų aprūpinimą darbo priemonėmis yra atsakingas mokyklos steigėjas, dažniausiai, savivaldybės. Jos ir turėtų pasirūpinti reikiamomis mokytojų darbo priemonėmis.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad ši problema savivaldybėms yra gerai žinoma, tačiau kaltės vien savivaldybėms nemeta.
„Dalis lėšų mokytojų darbo priemonėms yra skiriama iš valstybės biudžeto, dalį skiria mokyklų savininkas – savivaldybė. Savivaldybės skiria lėšų pagal savo galimybes, o jos skirtingose savivaldybėse yra nevienodos. Be to, galutinius sprendimus dėl lėšų skirstymo priima kiekvienos mokyklos taryba, ir daug kas priklauso nuo jų nustatytų prioritetų“, – komentuoja LSA atstovė viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė.
Situaciją vadina netoleruotina
ŠMSM susipažinusi su situacija rekomenduoja mokytojams pirmiausia kreiptis į pačią mokyklą.
„Jei trūksta darbo priemonių, reikalingas patalpų remontas, mokytojai nedelsdami turėtų kreiptis į mokyklos vadovus, jie – į savivaldybės atstovus. Tokia situacija, kai mokykloje vis dar stinga elementarių mokymo priemonių, yra netoleruotina“, – sako ŠMSM dėl šios situacijos.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad tokia situacija priklauso nuo mokyklų vadovų.
„Kai kurie direktoriai bando prisidengti ministerija, vengdami savo, kaip vadovų, atsakomybės. Taip neturi būti, direktoriai privalo būti ryžtingi ir drąsūs bei bet kokiomis priemonėmis pasirūpinti savo darbuotojų, mokytojų, gerove“, – sako E. Milešinas.
„O kuris vadovas nori pasirodyti nemokantis ūkiškai šeimininkauti?“ – dar prideda LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.
Mokyklų vadovų neveiksnumas įstumia mokytojus į kampą ir nepalieka jiems kitos išeities, kaip tik darbo priemonėms aukoti savo pinigus.
