„Lietuvoje sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų, kuriems nustatyta infekcija, siekia 40. Lyginant su kaimynais, pirmauja Estija, ten sergamumo rodiklis siekia beveik 100, o Latvijoje –beveik 35.
Didžiausias sergamumas Lietuvoje yra Klaipėdos apskrityje, jis gana aukštas – siekia 70 skaičiuojant sergamumo rodiklį, toliau eina Marijampolė ir Vilnius, jų rodiklis siekia 60. Visų kitų apskričių rodikliai yra žymiai mažesni. Utena yra vienintelė, kur jis nesiekia vieno. Tačiau tai yra 12 d. duomenys, tad situacija gali labai pasikeisti dar ir šiandien", – trečiadienį Vyriausybėje sakė ji.
Didžioji dalis – vietiniai susirgimai
Kartu epidemiologė informavo, kad amžiaus sergamumo procentas nedaug keičiasi, bet dominuojantis (62–64 proc. sergančiųjų) išlieka vyresni nei 61 metų amžiaus asmenys. Taip pat ji pabrėžė, kad didžiąją dalį susirgimų sudaro vietiniai atvejai.
„Jau nuo kovo 10 d. yra stebimas vietinis plitimas. Iš viso užsikrėtimas nuo įvažiavusių asmenų sudaro 27 proc., visi kiti atvejai – vietinio plitimo ir jis vis didėja. Vietinis plitimas yra gajus ir tai rodo vien tai, kad vis registruojami nauji židiniai, kurių šiandien turime 40", – kalbėjo D. Razmuvienė.
Specialistė patikslino, kad jais laikomi visos vietovės, kur registruojama daugiau nei 2 atvejai.
„7 vietos iš šių židinių yra medicinos įstaigos. Šiuo metu sergančių sveikatos priežiūros asmenų yra apie 200, saviizoliacijoje – beveik 1500. Vadinasi, mūsų infekcijos grandinė kažkur nutrūksta ir infekcijos plitimas gydymo įstaigose vyksta. Kaip ir visuomenėje dėl karantino nesilaikymo jis yra, sakyčiau nemažas", – sakė ji.
Turėjusių kontaktą artimų asmenų su sergančiais šiuo metu stebima apie 4 tūkst. Žemos rizikos asmenų, kurie atvyko iš kitų šalių, šiuo metu stebima virš 11 tūkst.
Naujas židinys Nemenčinėje
D. Razmuvienė pabrėžė, kad didžiausia problema išlieka medikų sergamumas, tačiau kartu patikino, kad buvę židiniai Klaipėdoje, Ukmergėje yra lokalizuoti, nustatyti visi kontaktiniai asmenys.
„Jau 15 medikų sulaukė atsakymų, kad jie yra pasveikę.. tačiau atsiranda kiti židiniai. Dar prieš Velykas užfiksuotas protrūkis Nemenčinėje, siuvykloje. Čia yra asmenų, kurie dirbo ar turėjo artimą kontaktą su dirbančiais siuvykloje, ir kartu slaugos-globos namuose. Ryto duomenimis, buvo nustatyta 60 kontaktų su siuvykloje dirbančiais asmenimis, siuvyklos darbuotojų nustatyta 14, bet šios dienos vakare šių kontaktų skaičius bus didesnis", – sakė epidemiologė.
Sveikatos apsaugos ministerija yra informavusi, kad yra pradedamas slaugos ligoninių personalo tyrimai dėl koronaviruso.
Virusą pavyko suvaldyti?
Paklausta, kaip reaguoja į teiginius, kad virusą šalyje suvaldyti jau pavyko, D. Razmuvienė sakė nebūtų linkusi taip drąsiai teigti.
„Reikia suvokti, nebus atlaisvintas karantinas, o tos priemonės, kurios bus verslui suteiktos, turės būti labai griežtai vykdomos", – spaudos konferencijos metu kalbėjo ji.
NVSC specialistė kartu pabrėžė, kad virusas bus sulaikytas tik tokiu atveju, jei nebus diagnozuojamas nė vienas naujas atvejis: „Tokiu režimu galime gyventi dar labai ilgai, jis cirkuliuoti gal dar visus metus, galbūt kol neatsiras vakcina."
Velykų „egzamino“ rezultatai bus po savaitės
Anksčiau specialistė minėjo, kad sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas lėtėja, nors skaičius ir nėra mažėjantis.
„Jei kovo pirmomis savaitėmis buvo registruojamas susirgusiųjų skaičiaus padvigubėjamas kas tris dienas, kas penkias dienas, kas aštuonias dienas, tai dabar registruojamas ilgesniame laike, kaip sakome, augimo tempas sulėtėjęs, dabar padvigubėjimas yra užregistruotas, paskutinio sekmadienio duomenimis, per 13 dienų“, – pridūrė ji.
Anot D. Razmuvienės, įvertinus, kaip buvo laikomasi karantino reikalavimų Velykinį savaitgalį, bus galima pamatyti aiškesnę situaciją šalyje. Apsaugos sveikatos ministro teigimu, tam mažiausiai reikės 5–7 dienų.
Naujausiais duomenimis per parą nustatyti dar 8 koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje užsikrėtusių virusu – 1070 žmonių. Per antradienį ištirta 1187 mėginiai. Iki šiol iš viso ištirta 42 690 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.
Ryto duomenimis, 14 pacientų buvo reanimacijoje, 9 iš jų reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, dar 38 pacientams reikėjo deguonies terapijos, bet jie buvo ne reanimacijoje.
„Jei vertintumėme procentais, nuo 100 ištirtų mėginių turime 0,7 proc. teigiamų atvejų, tai tas procentas yra nuolat mažėjantis. Praėjusią savaitę jis siekė 1,5 proc. Taip pat, kaip minėjau anksčiau, yra atliekama mažiau tyrimų – tai susiję ir su mažėjančiu peršalimo ligų skaičiumi, mažiau žmonių grįžta. Taip pat daugiau žmonių liko namuose per Velykas, taigi irgi buvo sumažėjęs", – informavo A. Veryga.
Lietuvoje oficialiai patvirtintos 26 mirtys nuo COVID-19 infekcijos. Virš 100 žmonių laikomi pasveikusiais.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
