„Siūlau kelias Seimo statuto pataisas, tarp jų ir atsisakymą slapto balsavimo. Nes Seimo statuto 115 str. yra tokia nuostata, kad apkaltos metu dėl atskirų kaltinimo punktų balsuojama slaptai. Tai siūlau šią nuostatą išbraukti“, – Eltai teigė J. Razma.
Parlamento vicepirmininkas teigia, kad šiomis Seimo statuto pataisomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai.
„Motyvas labai paprastas – aš manau, kad visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, yra svarbesnis faktorius negu tam tikras nepatogumas Seimo nariams balsuoti dėl kolegos mandato, suprantant, kad bendražmogiškai gal yra toks kažkoks nepatogumo jausmas, kai su kolega daug metų bendravęs esi ir tie santykiai yra geri“, – sakė J. Razma.
„Bet tai yra daug mažiau reikšmingas faktorius. Čia jau Seimo nariai turi suvokti, kad būtent jie yra tautos atstovai ir turi atstovauti visuomenės interesus“, – pridūrė jis.
J. Razma pripažįsta, kad šias Seimo statuto pataisas inspiravo nepavykusi apkalta V. Gapšiui.
„Po to balsavimo kilo akivaizdžiai matomas visuomenės nepasitenkinimas, pasipylė įvairios sąmokslo teorijos, gal kažką susitarė, už kažką atsilygino. Tai viso to nebūtų, jeigu būtų atviras balsavimas ir jeigu kiekvienas Seimo narys privalėtų prieš visuomenę atsakyti, kodėl vienaip ar kitaip balsavo“, – pabrėžė jis.
Siūloma naikinti išeitinę išmoką įkalinimo bausme nuteistiems Seimo nariams
Parlamento vicepirmininkas šiomis pataisomis taip pat siūlo atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo įkalinimo įstaigoje kadenciją baigusiems Seimo nariams.
„Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu ir/ar jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – rašoma J. Razmos parengtame Seimo statuto pakeitimo projekte.
Gruodžio mėnesį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
