Apie šeštadienį vyksiantį „Kaunas Pride“, rugsėjo 10 d. vyksiantį Šeimų sąjūdžio mitingą prie Seimo, pakoreguotą Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Kaip vertinate teismo sprendimą?
Tokį teismo sprendimą aš sveikinu ir pirmiausia todėl, kad jis yra priimtas likus dienai iki planuojamo renginio. Tai reiškia, kad suderinimas galimas iki paties įvykio. Tokiu būdu Lietuvos Respublikoje užtikrinamas efektyvus naudojimasis teise į taikius susirinkimus, nepaisant įvairių administracinių kliūčių ar nepagrįstų sprendimų, kuriuos šį kartą, įrodė teismas, kėlė Kauno miesto savivaldybė.
Bet kaip jūs vertinate visą šią situaciją, kai savivaldybė nesuteikė to leidimo, aiškino, kad nepatogu verslininkams, vykdoma gatvės rekonstrukcija. Kaip jūs vertinate savivaldybės išsakytus argumentus, kodėl neduotas leidimas žygiuoti Laisvės alėja?
Lietuvos teismai dar 2013 metais yra suformavę pakankamai išsamią praktiką, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės Vilniuje Gedimino prospektu žygiuoti „Baltic Pride“ eitynėms. Iš tiesų, vertinant Kauno miesto savivaldybės argumentus, jie buvo labai panašūs į tuomet, beveik prieš dešimtmetį Vilniuje keltus klausimus. Teismas atsakė, kad remiantis tokiais praktiniais ribojimais, jie nėra pakankami, siekiant konstitucinę žmonių teisę rinktis į taikius susirinkimus.
Labai apmaudu, kad Kauno miesto savivaldybė nebuvo į šiuos teisinius argumentus įsigilinusi ir, vadovaudamasi galimai išankstinėmis nuostatomis, priiminėjo tokius sprendimus, kurie nėra suderinami nei su mūsų teise, nei su mūsų Konstitucija.
„Kaunas Pride“ organizatoriai sakė, kad savivaldybė trukdo eitynėms, savivaldybės veiksmai yra antidemokratiški ir homofobiški. Jūs sutiktumėte su organizatorių teiginiais?
Gal šiame etape reikėtų atsiriboti nuo Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir jų motyvų. Svarbu, kad tą sprendimą galėjo peržiūrėti teisminė institucija ir, kaip minėjau, priimti savalaikį sprendimą iki planuojamo renginio. Nepaisant, kad tokios prielaidos pasitvirtintų, dėl kažkokių išankstinių nuostatų, perdėto biurokratizmo, svarbu, kad egzistuoja nepriklausoma teisminė valdžia, kuri sudaro prielaidas teisėtiems sprendimams priimti.
O jūs pats ketinate dalyvauti „Kaunas Pride“ eitynėse?
Taip, tikrai ketinu. Iki šiol nebuvau priėmęs sprendimo, nes nežinojau, ar bus galutinis teismo išaiškinimas. Bet esant sankcionuotam mitingui, tikrai jame dalyvausi.
Ar jaučiatės saugus? Žinome, kad ir policija ketina pasitelkti papildomas pajėgas, prisimenant ne tokius senus įvykius prie Seimo.
Taip, jaučiuosi visiškai saugiai, nes net neabejoju, kad policija ir kitos viešojo saugumo tarnybos nepriekaištingai atliks savo darbą. Demokratijos toks bruožas ir vienas iš pagrindinių požymių, kad net ir [turinčios] skirtingas nuomones, fundamentaliai viena kitai oponuojančios grupės demokratinėje visuomenėje gali teisėtais būdais, tokiais kaip teisė į žodžio laisvę, teisė į saviraiškos laisvę, teisė į taikius susirinkimus, tomis nuomonėmis apsikeisti ir tokiu būdu vykdyti konstruktyvią diskusiją aktualiais klausimais. Tai tikiuosi, kad rytoj vyksiantys renginys bus tokios demokratijos šventės apraiška.
Eitynių pabaigoje bus skirtas laikas pasisakymams. Ar ketinate kreiptis į eitynių dalyvius? Jei taip, ką ketinate jiems pasakyti?
Ne, pasisakyti rytojaus renginio metu neplanuoju, nes turiu Seimo tribūną, iš kurios galiu kalbėti nevaržomai. Labai svarbu, kad būtų išgirstas ir pačios bendruomenės narių balsas ir jų reikalavimai. Labai tikiuosi, kad kalbės žmonės, kuriems tie klausimai, LGBT teisių užtikrinimas, yra asmeniškai aktualūs ir jie susiduria su tam tikrais iššūkiais gyvendami mūsų visuomenėje.
Grįžtant prie leidimo renginiui klausimo, Vilniaus miesto savivaldybė atšaukė leidimą Šeimų sąjūdžio protestui prie Seimo rugsėjo 10 d. Taip, „Kaunas Pride“ ir kito penktadienio mitingo organizatoriai stovi fundamentaliai skirtingose pusėse pasaulėžiūros prasme, bet ar Vilniaus ir Kauno atvejai yra tapatūs, kalbant apie miesto valdžios nenorą išduoti leidimo?
Tokia tendencija, kai savivaldybės administraciniai subjektai atsisako derinti planuojamus susirinkimus, tuo atveju, jei jie yra taikūs, iš tiesų kelia susirūpinimą. Dar kartą kartoju, svarbu, kad teismai spėtų peržiūrėti sprendimus iki planuojamo renginio.
Galbūt vienintelis skirtumas, kurį įžvelgčiau šiose situacijose, yra kad priimant sprendimą dėl planuojamo renginio Vilniuje, buvo nagrinėjama VSD pažyma ir ten pateikta informacija. Aišku, Kaune jokių prielaidų dėl galimai pačių organizatorių kurstomų neramumų tikrai nebuvo. Net neabejoju, kad teismas ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą peržiūrės, priims atitinkamą, proporcingą, pamatuotą sprendimą.
Jūsų nuomone, pareigūnai bus geriau pasiruošę, nei per rugpjūčio 10-osios dienos mitingą? Nors organizatoriai tikina, kad bus taikus protestas, bet bus pirmoji Seimo sesijos diena, būsite Seimo rūmuose, ar manote, kad parlamentas bus saugus tą dieną?
Seimas ir rugpjūčio 10 d. buvo pakankamai saugus, nepaisant aplink Seimo teritoriją vyksiančių neramumų. Manau, kad policija ir viešojo saugumo tarnybos iš rugpjūčio 10 d. pasidarė tam tikras išvadas ir imsis tam tikrų priemonių, jei susidarys prielaidos kažkokiems neramumams.
Kita vertus, priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatyme yra labai aiškiai įvardinta, kad vieši renginiai negali vykti arčiau nei 75 metrai nuo Seimo. Manau, kad viena pagrindinių prielaidų, kodėl rugpjūčio 10 d. kilo riaušės, būtent todėl, kad visą dieną šio įstatymo numatyto reikalavimo nebuvo laikomasi ir buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Labai tikiuosi, kad rugsėjo 10 d. tokios prielaidos jau nesusiformuos.
Ar tą dieną jūs eisite pasikalbėti su protestuotojais? Rugpjūčio 10 d. dalis jūsų kolegų ne vieną valandą bandė kalbėtis su renginio dalyviais. Ar paseksite jų pavyzdžiu?
Vertindamas savo kolegų patirtį bandant diskutuoti su rugsėjo 10 d. renginio organizatoriais, aš matau, kad tuo kvietimu dialogui siekiama ne pokalbio ir apsikeitimo nuomonėmis, bet siekiama primesti savo poziciją, kaip esą universaliai teisingą ir vienintelę įmanomą. To renginio idėjos, lozungai fundamentaliai prieštarauja mano politiniams įsitikinimams, mano rinkėjų politiniams įsitikinimams ir, apkritai, mano manymu, tam tikroms Lietuvos Konstitucijos nuostatoms. Tai aš tikrai eiti į tą renginį ir kalbėti su jo dalyviais neplanuoju.
Grįžtant prie „Kaunas Pride“, renginio organizatoriai ketvirtadienį susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, vėliau ir su jumis. Parlamento vadovei jie įteikė 14 reikalavimų, tarp kurių – teisė į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą, nepaisant partnerio lyties. Kaip jūs vertinate šiuos reikalavimus ir ar jūs visiems jiems 100 proc. pritariate?
Organizatorių Seimui ir Vyriausybei įteiktus reikalavimus vertinu kaip nuoseklią ir ambicingą programą, siekiant visiško LGBT asmenų lygiateisiškumo Lietuvoje.
Tie reikalavimai yra pateikti nenumačius jokių konkrečių jų įgyvendinimo terminų. Mano įsitikinimu, mūsų visuomenėje reikės atlikti labai nuoseklų ir kantrų švietėjišką darbą, siekiant, kad LGBT žmonės mūsų visuomenėje gyventų visiškai oriai, būdami lygūs su visais kitais Lietuvos Respublikos piliečiais.
Mano politinis prioritetas šios rudens sesijos metu išlieka Partnerystės įstatymas, kaip teisės aktas, kuris reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir skirtingų lyčių poroms. Manau, kad būtent šis įstatymo projektas būtų puiki vieta pradėti politinę diskusiją, siekiant labiau teisiškai apsaugoti mūsų visuomenėje gyvenančius žmones. Tame tarpe – ir LGBT asmenis.
Prezidentas ketvirtadienį taip pat pakomentavo tuos reikalavimus, pasisakė prieš juos, sakė, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti, konkrečiai dėl galimybės įsivaikinimą ir LGBT istorijos mokymo mokyklose ir universitetuose. G. Nausėda sakė: „Aš, kaip prezidentas, padarysiu viską, kad tokie reikalavimai nebūtų įgyvendinti“.
Jūs po tokio prezidento pasisakymo socialiniuose tinkluose parašėte: „Prezidentas šiandien pažadėjo padaryti viską, kad mano sūnus, augantis tos pačios lyties šeimoje, nebūtų teisiškai saugus“. Jus nuliūdino, įžeidė Gitano Nausėdos komentaras?
Taip, man pasirodė, kad prezidento pozicija labai nuvilianti. Prezidentas visą laiką žadėjo kalbėti su visomis suinteresuotomis pusėmis, ieškoti dialogo ir kompromiso. Tokiu pasisakymu jis parodė, kad kompromiso neieškos ir yra pasirengęs padaryti viską, kad į visuomenės paraštes būtų nustumta tam tikra socialinė grupė.
Aš esu asmeniškai pats pakvietęs prezidentą susitikti su LGBT šeimomis, išgirsti jų kasdieninius lūkesčius ir problemas. Labai apmaudu, kad prezidentas į šį kvietimą neatsiliepė ir savo įtemptoje darbotvarkėje laiko šiam susitikimui kol kas nerado.
Ar sulaukėte kažkokių argumentų iš prezidentūros, kodėl nerasta laiko susitikimui?
Jokio atsakymo nesame gavę, tik per spaudos atstovą buvo perduota informacija, kad kvietimas prezidentui kol kas nėra įteiktas dėl įtemptos prezidento darbotvarkės.
Pone Raskevičiau, jūs liepos pradžioje lankėtės prezidentūroje, sakėte, kad tai dialogo pradžioje. Ar galima sakyti, kad niekas nuo tos liepos pradžios, kai buvote Daukanto aikštės rūmuose, iš esmės nepasikeitė, žiūrint į prezidento požiūrį į LGBT bendruomenę?
Aš manau, kad dalis Lietuvos politikų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos prezidentas, deda dideles pastangas, kad LGBT lygiateisiškumo klausimai, tame tarpe ir partnerystės įstatymas, nebūtų svarstomas politiškai.
Aš, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys, dėsiu visas pastangas, kad Partnerystės įstatymas rudenį sugrįžtų į politinę Seimo darbotvarkę, būtų svarstomas. Labai tikiuosi, kad politiškai svarstant šį klausimą Seime, erdvės tam dialogui atsiras kaip įmanoma daugiau.
Kuo šis Partnerystės įstatymo variantas bus esmingai kitoks, nei tas, kurį matėme pavasarį?
Būsime atviri dialogui dėl tam tikrų praktinių įstatyme numatytų smulkmenų, teisių ir pareigų apimties tam tikrų aspektų, galbūt galima formuluoti ir kitokį paties partnerystės instituto apibrėžimą, dėl ko yra išsakęs kritiką ir gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Kitą vertus, mano principinė pozicija, mano raudonoji linija, kad Partnerystės įstatymu privalome partneriams suteikti civilinį statusą. Kitais žodžiais tariant, padaryti, kad teisės akyse šie žmonės būtų laikomi artimaisiais, tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Jokios kitos tariamos alternatyvos, pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutartys, kurios prilygina partnerių santykius verslo santykiams, UAB struktūrai, svarstomos negali būti, nes tiesiog neišpildo partnerystę pageidaujančių sudaryti asmenų praktinių poreikių.
Kritikai teigė, kad tuometiniame įstatymo projekte partnerystė buvo pernelyg arti santuokos instituto. Ar dabartinis tas variantas bus šiek tiek labiau atitolęs ir labiau jausis ta skirtis tarp santuokos ir partnerystės?
Visų pirma, pasakysiu, kad santuoka ir partnerystė yra du skirtingi teisiniai institutai, kurie sudaromi esant skirtingoms sąlygoms. Pavyzdžiui, santuoka rezervuota kaip išimtinai vyro ir moters sąjunga, partnerystė – lyčiai neutrali.
Atsižvelgiant į išsakytą kritiką dėl pačios partnerystės sąvokos apibrėžimo, mes siūlysime labai lakonišką ir glaustą partnerystės apibrėžimą. Būtent, kad tai yra dviejų asmenų bendras gyvenimas nesusituokus.
Manote, kad tas variantas, kurį rudenį teiksite Seimui, patrauks tuos abejojančius opozicijos narius? Kitaip tariant, kodėl mes turėtumėme tikėtis kitokio scenarijaus nei buvo pavasarį?
Labai tikiuosi, kad pavyks užsitikrinti reikiamą palaikymą, nes yra įvairių gandų dėl galimo politinių jėgų persiskirstymo Seime, galbūt naujų frakcijų susiformavimo. Labai tikiuosi, kad tas dialogas bus kur kas konstruktyvesnis, nei buvo su opozicija praėjusioje sesijoje, kur Partnerystės įstatymas ir LGBT teisių užtikrinimas buvo naudojamas kaip priemonė radikalizuoti savo politinius rėmėjus ir sukurti bereikalingą opoziciją žmogaus teisių klausimais Lietuvos Respublikos Seime.
Kai kalbate apie naujas frakcijas, turite omenyje Saulių Skvernelį ir jo šalininkus?
Aš manau, kad platesnius komentarus bus galima pateikti tik prasidėjus rudens sesijai.
Ar vasarą kalbėjotės su kolegomis iš opozicijos dėl Partnerystės įstatymo? Ar bandėte per šią pertrauką tarp sesijų įtikinti, kad toks institutas Lietuvos teisinėje sistemoje yra reikalingas?
Taip, tikrai vyko pokalbiai ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais, ir su Darbo frakcijos nariais. Tikrai matau, kad erdvės tai diskusijai yra.
Sakėte, kad prezidentūra nenori, kad partnerystės klausimas būtų nagrinėjimas politiškai. Jeigu Seime būtų priimtas Partnerystės įstatymas, ar Gitanas Nausėda jį pasirašytų?
Aš labai tikiuosi, kad prezidentas priimtų išmintingą sprendimą, visų pirma todėl, kad šis įstatymo projektas aktualus didelei daliai Lietuvos žmonių. Jis niekam nieko nekainuoja, o tiesiog apsaugo ir teisiškai reglamentuoja santykius tam tikrų asmenų grupių, kurios taip pat kuria mūsų valstybę kartu su visais.
Pakalbėkime apie kitus su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, o konkrečiai – Stambulo konvenciją. Pavasarį teigta, kad ji Seimui bus pateikta rudens sesijoje, tačiau tenka girdėti, kad to neįvyks. Ar tiesa, kad rudenį Seime nebus nagrinėjama Stambulo konvencija? Jei taip, tai kodėl?
Nei Žmogaus teisių komitetas, nei Laisvės frakcija nėra pateikusi siūlymo dėl Seimo darbotvarkės įtraukiant Stambulo konvenciją. Už kitus kolegas ir kitas frakcijas tikrai negaliu atsakyti. Jeigu jie matys tokį poreikį, tokius žingsnius tikrai padarys.
O kalbant apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir šios epidemijos užkardymą, manau, kad labai svarbu priimti nacionalinės teisės pokyčius, vienas iš tokių – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamos [Apsaugos nuo] smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis būtų įtvirtintas atribojimo orderis.
Labai tikiuosi, kad šios pataisos pasieks Seimo salę rudens sesijos metu. O oponentai, kurie pavasarį kartojo, kad esą šią problemą galima spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis, laikysis labai nuoseklios pozicijos ir šį įstatymo projektą palaikys.
Pone Raskevičiau, neišgirdau, kodėl nei jūs, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, nei Laisvės frakcija neinicijuoja Stambulo konvencijos ratifikavimo Seime rudens sesijoje?
Kaip minėjau, prioritetas šiuo metu yra nacionalinės teisės tobulinimas, nacionalinių įstatymų priėmimas. Komitetas tikrai aktyviai įsitrauks į ministerijos pateiktas [Apsaugos nuo] smurto artimoje aplinkoje pataisų svarstymą. Labai tikimės, kad šios priemonės, turinčios realų poveikį su smurtu artimoje aplinkoje susiduriantiems asmenims, bus priimtos.
O ar galima tikėtis, kad Stambulo konvencija išvis bus ratifikuota šioje Seimo kadencijoje? Ar ji jau giliai giliai įkišta į stalčių?
Aš manau, kad stebint tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos, tiek nevyriausybinių organizacijų susidomėjimą ir artikuliuojamą poreikį šį tarptautinį dokumentą ratifikuoti, manau, kad vėlesniuose etapuose jis tikrai galėtų būti svarstomas.
Pačiai pabaigai, sakėte, kad „Kaunas Pride“ organizatorių reikalavimuose nėra to įgyvendinimo termino, bet, jūsų nuomone, apie kokį mes laikotarpį kalbame, kai kalbame apie tuos reikalavimus kaip santuoka, įsivaikinimas? Ar kalbame apie vidutinę ar labai tolimą perspektyvą?
Aš galiu pakomentuoti tik apie savo politinę darbotvarkę. Labai tikiuosi, kad partnerystės įstatymą iki kitų metų pabaigos pavyks Lietuvoje priimti.
Ačiū už pokalbį.
