Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Naujausia apklausa rodo, kad pasitikėjimo reitingų karaliumi Lietuvoje tapo ministras Aurelijus Veryga. Prezidentą ir premjerą, ir Ingridą Šimonytę lenkia dvigubai, atrodo. Kas čia įvyko, kaip jūs paaiškintumėte?
Turbūt nereikėtų labai stebėtis, nes šį kartą per karantiną pirmą kartą paklausėm, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais žmonės labiausiai pasitiki standartinis klausimas – ne vertinam darbą, bet vertinam labiau asmenybes ir ne vien tik politikus, bet apskritai visuomenės veikėjus. Tas klausimas, kuris naudojamas įprastinėse apklausose.
Jokio sąrašo žmonėms nepateikėm, žmonės pavardes sako patys. Pakankamai tikėtina buvo, kad žmonės minės tas pavardes tų žmonių, kuriuos jie dažniausiai pastaruoju metu matė. Tai ir turim tris lyderius. Neišskirčiau vien tik A. Vergyos, tai yra, A. Veryga, S. Skvernelis ir G. Nausėda. Jie surenka vienodai simpatijų – 14–15 proc. paklaidos ribose. Visi trys maždaug vienodai. Tiek A. Verygą, tiek S. Skvernelį žmonės matė kiekvieną dieną.
Kelis kartus ekrane, jie matė juos žaidžiančius dviese krepšinio aikštelėje arba mušančius vienuolikos metrų baudinius į tuščius vartus, nes kitų politikų praktiškai nebuvo. Kita vertus, kai jau į antro mėnesio pabaigą kiek dažniau buvo matomas ir prezidentas, tai dabar nebestebina, kad ir jį mini, negu karantino pradžioj.
Iš politinių partijų lyderių du yra pirmajame trejetuke ir abu valstiečiai. Ar tai gali ką nors lemti bent jau kažkokias prielaidas leisti daryt apie Seimo rinkimus ir nuotaikas prieš Seimo rinkimus?
Būtų turbūt negalima daryt tokios tiesioginės sąsajos, nes vis tik karantino metu žmonės orientavosi daugiausiai į asmenybes ne kaip partijų atstovus, bet kaip tam tikras pareigas, tam tikras funkcijas atliekančius žmones. Tai nei A. Veryga, nei S. Skvernelis nebuvo matomi tiesiogiai, kaip vienos ar kitos partijos atstovai, o kaip tiek kurie vadovavo šito karantino ir pandemijos situacijos suvaldymui. Vėl gi turime ir tam sąraše 17 minimas ir Ramūnas Karbauskis, kaip irgi jis jau daugiau kaip politikas vertinamas, tik jis daugiau prisimenamas.
Todėl tiesioginės sąsajos nedaryčiau kita vertus, turim ir tuos žmones, kurie į rinkimus eis, tai ir I. Šimonytė, sakykim, S. Čaplinskas, R. Šimašius, tai nėra jiems blogai, nėra blogai jų partijoms, kai žmonės į juos atsigręžę, bet tai nepasako, kad tikrai šitie žmonės padarys didelę įtaką savo partijų sėkmei.
Kaip rodo antra jūsų atliktos apklausos dalis, pasirodo, dauguma gyventojų nori, kad karantinas būtų pratęstas. Kaip jūs tai paaiškintumėte turint omeny, kad epidemija kaip ir suvaldyta, tos grėsmės sveikatai tokios nėra. Ekonominės problemos, atrodytų, turėtų būt didžiausios, bet nori karantino pratęsimo.
Čia pusė gyventojų. Ne dauguma, bet 50 procentų. Gegužės 19–20 dieną norėjo, kad karantinas būtų tęsiamas, 42 proc. nenorėjo. Nėra taip, kad absoliuti dauguma. Jeigu prisiminsim nuo pradžių, tai buvo ir 80 ir 75 proc. pradiniuose etapuose. Dabar liko 50 proc. nori, 42 proc. nenori. Ir tai iki birželio 1 dienos dar daryta apklausa.
Bet labai matyt, kam karantinas pabodo, o kas vis tik dar yra įsibaiminęs, nerimauja dėl sveikatos. Ryšys labai didelis. Labiausiai nenori, kad karantinas būtų tęsiamas jauni nei 30 metų žmonės. Būtent amžius ir gyvenimo būdas daro įtaką šiai nuomonei. Vyrai – moterys, kaimo – miesto gyventojai – maždaug panašiai mano. 50 proc. ir 42 proc. beveik visose grupėse.
Bet vis dėlto jūsų asmenine nuomone, kokia būtų prielaida apie tai, kokios politinės jėgos iš karantino išeis sustiprėjusios ir kurios kaip tik nusilpusios?
Jeigu žiūrėtumėm į palankesnę ir mažiau palankią situaciją vienom ar kitom partijom, tai vis tiktai šiuo metu lengviausiai žmonių dėmesį atkreipti tom partijom, kurios yra Seime ir opozicijoj. Tai valstiečiai, konservatoriai, liberalai ir gal socialdemokratai. Labai svarbus klausimas yra apie rudenį, bus ar nebus antra banga, bus kažkokie ribojimai, kokia bus tvarka per rinkimus, nes kuo daugiau bus apribojimų, tuo daugiau bus saugumo priemonių imamasi, tuo gali būt mažesnis rinkėjų aktyvumas. Tai irgi darys įtaką.
Ir mažesnis rinkėjų aktyvumas bus šiuo atveju palankesnis tradiciškai dešiniesiems ar nebūtinai?
Didžiosioms partijoms. Tai tiek TS-LKD, tiek socialdemokratams, tiek ir valstiečiams. Mažiausiai jis palankus yra liberalams ir naujoms partijoms.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
