Praėjus metams po nesėkmingai LVŽS susiklosčiusių rinkimų, partijos pirmininkas R. Karbauskis pripažįsta partijos pralaimėjimą, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad valstiečiai Seimo rinkimuose sulauks palaikymo.
Vis dar nėra aišku, kam bus patikėta vesti partijos rinkiminį sąrašą – ar S. Skverneliui, kuris ir per praėjusius rinkimus buvo sąrašo lyderis, ar sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, kuris per Covid-19 pandemiją padidino savo populiarumo reitingą, ar kitam partijos nariui.
Tačiau R. Karbauskis svarsto, kad, nepaisant naujai atrasto populiarumo, A. Verygos reitingas nebūtinai bus stabilus, todėl labiau linksta, kad sąrašo lyderiu būtų išrinktas S. Skvernelis.
Tiesa, būsimos valdančiosios koalicijos kontūrus R. Karbauskis piešia nedrąsiai ir nesiryžta tvirtinti, kad būtent LVŽS bus koalicijos ašis. Kadangi nėra tikras, ar dabartiniai koalicijos partneriai perkops 5 proc. rinkimų barjerą, R. Karbauskis užsimena ir apie galimybę formuoti vaivorykštinę koaliciją.
Pradėkime nuo pirmojo Gitano Nausėdos metinio pranešimo. Kalboje buvo girdėti kritika parlamentarams, kad šie vaikosi asmeninių interesų. Taip pat prezidentas sakė, kad politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Kaip vertinate šią prezidento kritiką?
Apie dugną nesupratau, ką turėjo omeny prezidentas. Gal jis turi minty Jaroslavo Narkevičiaus situaciją. Galima įtarti, kad jis tai turi omenyje. Visai nesutikčiau su prezidentu, kad tai yra dugnas. Pavyzdžiui, Roko Masiulio situacija, mano nuomone, yra dugnas. Bet čia skirtingi požiūriai.
Kada mes šnekame apie tai, kad žmonės turi skirtingus vertinimus, ir apie tą dialogą, kuris vyksta, čia reikia pasakyti, kad tos pastabos galioja ir pačiam prezidentui. Tikriausiai jis tą supranta. Tikiuosi, kad supranta, kad yra nuomonių skirtumai, nebėra taip, kaip buvo anksčiau, prie Grybauskaitės, kai trenkdavo per stalą ir visi arba paklusdavo, arba prieštaraudavo.
Kaip apskritai vertinate dabartinius valdančiųjų santykius su prezidentu?
Mes turime skirtingas nuomones, mes jas išsakome. Mes teikiame savo siūlymus, mes randame kompromisus su dabartiniu prezidentu. Ir manau, kad tai yra teisinga, taip ir turi būti.
Tai šitoje situacijoje prezidentas, aišku, turėjo parodyti savo kitą poziciją visuomenės akyse. Būtų keista, jei prezidentas pasakytų, kad valdžia dirba puikiai, gerai. Taip tikriausiai nė vienas prezidentas nepasakys niekada dėl to, kad lūkesčiai visada yra didesni nei faktas pats.
Prezidento pranešime neišgirdau tiesioginių kaltinimų. Šnekėjimas apie tai, kad mes turime vieni kitus girdėti, – mes labai džiaugiamės, kad pirmą sykį per daugiau nei 10 metų prezidentas stengiasi girdėti. Bet jaučiu ir tokią gaidą, kad ne visai prezidentas yra patenkintas, kad ne visi sprendimai, kuriuos jis siūlo, yra priimami.
Esu minėjęs, kad kai kurie prezidento siūlomi sprendimai nėra teisingi. Pavyzdžiui, siūlymas mažinti Gyventojų pajamų mokestį buvo neteisingas, jis visiškai neatitiko visuomenės poreikio ir šitos krizės situacijos sprendimo tikslų.
Prieš pradėdami kalbėtis apie artėjančius Seimo rinkimus, prisiminkime trejus pralaimėtus pernykščius rinkimus. Jie nebuvo tokie sėkmingi valstiečiams, kaip tikėjotės. Kokias savo klaidas įžvelgiate ir ką šiemet darysite kitaip?
Aš iš tikrųjų, galvodamas apie prognozes, klydau. Bet noras laimėti yra pas bet ką. Jeigu kas nors nenori laimėti, tokiu atveju į rinkimus nereikia eiti. Klydau prognozėje dėl rezultato. Rezultatai nebuvo tokie, kokių aš, kaip partijos pirmininkas, tikėjausi arba turėjau viltį.
Aišku, propaganda, kuri veikė prieš mus tokį laiką, ji savo efektą davė. Kita vertus, mes turime du kartus daugiau Europos Parlamento narių – turėjome vieną, dabar du. 60 proc. daugiau turime mandatų savivaldybėse.
Bet prezidento rinkimai...
Turime tą, ką turime. Vėlgi, prie tos propagandos, kuri buvo nukreipta prieš Saulių Skvernelį, rezultatas yra geresnis, negu buvo Seimo rinkimuose, balsų prasme. Mes nelaimėjome jų, bet būti kažkokioje neviltyje, kad nesurinkome... Mes surinkome daugiau balsų nei Seimo rinkimuose.
Matyt, kitaip būti negalėjo, nes kandidatas, kuris laimėjo, – nepriklausomas kandidatas. Kandidatė, kuri užėmė antrą vietą, – bendra dešiniųjų kandidatė.
Pakalbėkime plačiau apie rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Kitos partijos savo rinkiminius sąrašus papildo garsiais sportininkais, politologais, visuomenininkais. Per praėjusius rinkimus valstiečiai pasikvietė S. Skvernelį. Ką šiemet planuojate?
Kalbant apie svečius, nei tada, nei dabar nėra svečių, yra bendraminčiai. Taip, klausimas, praėjusiuose rinkimuose mes padarėme pakankamai nemažai klaidų, pasirinkdami žmones. Bet nuvylė ne tiktai tie, kurie buvo pakviesti iš visuomenės sustiprinti sąrašą. Galbūt netgi labiausiai nuvylė partijos narys, kuris tapo Seimo pirmininku, o dabar – liberalu (Viktoras Pranckietis nepriklauso liberalams, tik gavo Liberalų sąjūdžio kvietimą kartu dalyvauti rinkimuose – aut. past.).
Dėl valstiečių sąrašo planai yra tokie, kad žmonės, kurie per tuos beveik ketverius metus dirbo kartu, jie ir sudarys to sąrašo pagrindą. Tai yra, kažkokių garsių žmonių iš šalies mums nėra prasmės kviesti. Nes, aš manau, kad tai, ką mes sugebėjome padaryti per tuos 3,5 metų, tikiuosi, įtikins žmones duoti mums pasitikėjimo mandatą dar ketveriems metams.
Mes darėme klaidas, mes ir dabar jas darome. Bet, kada darai sprendimus, kartais tu neišvengi klaidų. Bet tikslas yra geras. Jeigu turėtume konstruktyvią opoziciją, mes mažiau klaidų darytume.
O kas bus partijos sąrašo lyderis? Ar, kaip ir per praėjusius Seimo rinkimus, vėl patikėsite šią užduotį S. Skverneliui, o gal A. Verygai, kurio populiarumas per Covid-19 pandemiją išaugo?
Partijos taryba tuos sprendimus priims liepos 10 dieną. Vyks mūsų tarybos posėdis, kur mūsų sąrašas bus reitinguojamas ir kiti sprendimai priimami. Jeigu sakyti savo asmeninę nuomonę, nes sprendimą priiminėsiu ne aš, tai, aišku, ir Verygos, ir kitų reitingai nėra tokie stabilūs, kaip S. Skvernelio.
S. Skvernelio reitingas yra puikus dabar. Ir jis niekada nebuvo blogas, visada buvo geras. Galbūt tik rinkimų kampanijoje į prezidentus ta dirbtinė propaganda, kuri buvo nukreipta prieš jį, buvo sumažinusi šiek tiek tą palaikymą. Tas palaikymas atsistatė ir pakankamai stabilus.
Jei sakyčiau savo nuomonę, iš tų žmonių, kurie pas mus pretenduoja tapti sąrašo nariais, tikriausiai palaikymas S. Skvernelio bet kuriuo atveju būtų pats didžiausias.
Seimo pirmininkas apsimelavo eilinį sykį, kai pasakė, kad žino, koks bus sąrašas. Man truputį keista, kaip aš nežinau, o jis žino. Tai yra, aš partijos pirmininkas, o jis – niekas partijoje. Nėra šiandien tokio žmogaus, kuris žinotų, kas bus liepos 10 dieną.
Kur pats matote save po rinkimų? Esate partijos lyderis. Po praėjusių rinkimų žmonės stebėjosi, kodėl nenorėjote tapti, pavyzdžiui, Seimo pirmininku ar užimti aukštesnės pozicijos nei Kultūros komiteto pirmininko kėdė.
Pats sunkiausias darbas, kuris galėtų būti, yra frakcija. Jeigu šnekėti apie tai, kurioje vietoje didžiausia rizika, tai didžiausia politinė rizika valdančiajai daugumai – problemos frakcijose. Tai frakcijos skilimai ar kažkokie kiti dalykai.
Tai man teko dirbti su beveik 50 žmonių, kurie pirmą kartą atėjo į Seimą. Aš turėjau praktikos, patirties Seime dvi kadencijas prieš tai. Mūsų frakcijoje buvo tikriausiai aštuoni žmonės, kurie turėjo patirties Seime dirbti, bet didžioji dauguma neturėjo jokios patirties.
Suskaldyti frakcija, kurioje pusė žmonių yra nepartiniai, nėra taip sunku, jeigu nebūtų kažkokios ašies, kažkokio autoriteto, kuris sugebėtų tuos žmones jungti. Tai mano darbas ir buvo tas. Manau, savo charakteriu skiriuosi nuo S. Skvernelio, aš ramesnis, užsispyręs.
Tai man pavyko išsaugoti valdančiąją daugumą, Vyriausybė galėjo daryti darbus, kuriuos planavo.
Aš neatsakinėsiu į klausimą, kaip bus po rinkimų. Pirmiausiai reikia juose sėkmingai sudalyvauti, formuoti valdančiąją daugumą, o tada bus ir kiti sprendimai. Pasakysiu tai, kad aš džiaugiuosi, kad tie uždaviniai, kuriuos kėliau sau pats, tikrai įgyvendinti, nes mes esame valdančioji dauguma.
Mažai tikėtina, kad valstiečiai rinkimuose bus vienbalsiai lyderiai, kol kas reitingų aukštumose – konservatoriai. Jūsų akimis, kas formuos valdančiąją koaliciją?
Manau, kad ne reitingai renka. Neprognozuosiu, kas ką laimės, žmonės nutars. Šį kartą balsuodami žmonės neturės naujų pasirinkimų, reiks rinktis tarp to, ką žmonės pažįsta. Ir žmonės dabar labai gerai gali palyginti konservatorius ir jų sprendimus 2009–2010 metais, anos krizės laikotarpiu, ir mūsų sprendimus, kurie skiriasi kardinaliai.
Kaip matote valstiečius, jeigu po rinkimų atsidursite opozicijoje?
Mes būsime konstruktyvi opozicija bet kokiu atveju. Konservatoriams valdžia yra savatikslis dalykas, tai akivaizdu iš jų retorikos, visų veiksmų. Jiems tai yra tikslas. Mums tai nėra tikslas. Jeigu žmonės pasirinks sau tarnauti kitus, tai tie kiti ir tarnaus. Mes tuo atveju darysime tai, kam mes būsime paskirti. Reiks būti opozicijoje – būsime opozicijoje.
Grįžtant prie koalicijų, stebint reitingus, mažai tikėtina, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kuri šiuo metu yra jūsų partnerė koalicijoje, perkops 5 proc. rinkimų kartelę. Jei jie į Seimą nepateks, ką tokiu atveju laikote idealiais partneriais?
Jeigu lyginti socialdemokratus Gintauto Palucko ir socialdemokratus Gedimino Kirkilo, tai G. Kirkilo partija, be abejonės, turės stipresnį sąrašą. Pats G. Paluckas – teistas už korupciją žmogus, buvęs jaunasis konservatorius – jis, kaip partijos lyderis, yra visiškas liberalas savo pažiūromis. Tas jaunimas, kuris yra apie G. Palucką, yra liberalai. Jeigu kalbėti apie mūsų kolegas LSDDP, tai tikrai ne liberalai, tai yra socialdemokratai, vertybių žmonės.
Jie bandys apgauti rinkėjus, turiu omenyje G. Palucko socialdemokratus. Jie dabar teigs, kad nebandys sudarinėti su dešiniaisiais [koalicijos]. Akivaizdu iš to, ką mes patyrėme jau beveik trejus metus čia, Seime, dirbdami, kad jie visiški liberalai ir dirbs su kitais liberalais.
Bet iki šiol G. Paluckas to nesakė. Sakė, kad ir su jumis būtų linkęs derėtis, ir su konservatoriais.
Kaip galima patikėti politiku, kuris sąmoningai prieš dvejus metus bandė šitą Seimą išardyti, paleisti. Tada, kada jie išėjo iš valdančiosios koalicijos, jie dirbo pagal scenarijų, kuris buvo aiškiai suderintas prezidentūroje. Tai buvo scenarijus išankstinių rinkimų.
Vis dėlto išankstiniai rinkimai neįvyko.
Tai neįvyko. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad tas scenarijus kita forma vis tiek yra kažkur padėtas. Jeigu šnekame apie partnerius, tai pagrindinis klausimas yra, kas gali būti partneriais, kas gali sudaryti koalicijas. Tai konservatorių situacija yra tikrai sunkesnė negu mūsų.
Bet, jeigu nutinka taip, kad valstiečiams reikia sudaryti valdančiąją koaliciją, turite šalia arba konservatorius, arba socialdemokratus, ką rinktumėtės tada?
Jeigu koaliciją sudaryti konservatoriai su socialdemokratais ir liberalais nepajėgs dėl skaičiaus savo, tokiu atveju formuosis koalicija centro-kairės pusės, ne dešiniųjų, ne liberalų. Tai šitoje situacijoje, manau, kad partneriais gali būti visi.
Jeigu po šitų rinkimų ir tie patys konservatoriai pamanys, kad dar ketverius metus vaidinti opoziciją jiems nėra tikslo, tada jie ateis šnekėtis, kokiomis sąlygomis galime bendradarbiauti. Aišku, labai sunku tikėtis, kad galima susitarti su liberalais. Sakydamas liberalai, turiu omenyje konservatorius.
Manau, kad Lenkų rinkimų akcija tikrai pateks į Seimą, manau, taip atsitiks. Aišku, klausimas, koks būtų mūsų rezultatas ir LSDDP rezultatas. Darbo partijos, koks bus rezultatas. Ji, pagal logiką tą pačią, į dešinę pusę nesimes.
Rinkimai bus labai įdomūs. Po pirmo turo visiškai bus neaišku, kaip ir praeitą sykį nebuvo aišku. Antras turas – viskas priklausys nuo to, kiek žmonių iš mūsų pateks į antrą turą. Antrame ture vyks bekompromisinė kova, tada žmonės turės apsispręsti, kas bus valdžia – ar konservatoriai, ar valstiečių-žaliųjų sąjunga.
Mums dabar labai norisi būti opozicijoje, šiandien. Nes, kada tu neprisiimi jokios atsakomybės, tavęs niekas nemala, mes jiems kartais pavydim. Nes realiai visą krūvį turime nešti patys.
Kalbant apie opoziciją, dabar įtemptas metas valstybėje dėl ekonominės nežinios, dėl pandemijos, ar neketinate užkasti karo kirvio su Gabrieliumi Landsbergiu, galbūt geresnio bendradarbiavimo ieškoti? Jūsų santykiai tikrai yra įtempti.
Pas mus jokių santykių nėra, pasakius paprastai. Aš jo KGB agentu ir kitaip nevadinau niekada. Nesistengiau tiltų deginti. Jie sudegino tiltus nuo pirmos dienos. Jie pačią pirmą dieną po rinkimų 2016 metais sudegino tiltus, jie pasakė, kad nesiderės su Karbauskiu.
O mes tokių dalykų nesakėme. Net po to mes dar sakėme, kad galime sudaryti koaliciją su konservatoriais. Bet jie tuos tiltus patys sudegino.
Šnekant apie bendradarbiavimą, buvo vienas momentas, kada aš pagalvojau, kad galima galbūt būtų sėsti prie stalo ir padaryti, kad ir visuomenė suvoktų, kad toje situacijoje, kuri labai sudėtinga, visi politikai rūpinasi Lietuvos žmonėmis.
Kada Landsbergis pasakė, kad jie nutraukia rinkimų kampaniją, kai išgirdau tai, pagalvojau „Opa! Visai įdomu, pirmą sykį bus galima apie kažką šnekėt“. Ir po 15 minučių supratau, kad tai tik tuščios šnekos.
Tą pačią dieną, kai pasakė G. Landsbergis, kad nutraukia rinkimų kampaniją, buvo I. Šimonytės straipsnis, kur taškė valdžią į visas puses. Jeigu jie iš tikro tuo momentu būtų atėję ir pasakę, kad mes norime padėti, kartu būtų galima padaryti geriau, būtume pasakę „Ačiū labai, dirbsime kartu“. Kaip mes būtume galėję juos atstumti? O jie ėjo į priešingą pusę ir pasirinko žeminimą. Suprantu viena, kad šito žmonės gali nebespėti užmiršti.
