Be to, ši jėgainė įsikūrusi daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos, taigi net ir baisios nelaimės atveju Lietuva pasekmes pajustų po 10 valandų.
„Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios nė karto nebuvo fiksuotas padidėjęs radiacinis fonas Lietuvoje. Po pasirodžiusios informacijos dėl Zaporožės atominės elektrinės, taip pat radiacinis fonas Lietuvoje nefiksuojamas. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad vėjas pučia ne į Lietuvos pusę. Tikrai gyventojams nereikėtų gerti kalio jodido tablečių. (...) Nereikia ieškoti pirkti dujokaukių, kombinezonų nuo radiacijos. Apie bet kokį pavojų, kuris galimas gyventojams, gyventojai bus įspėti iš anksto“, – penktadienį sakė laikinoji Lietuvos radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Marija Stasiūnienė.
„Pagal paskutinę informaciją, gaisras, kuris kilo šalia elektrinės esančiame mokymo pastate, buvo lokalizuotas ir įtakos atominės elektrinės saugumui jis neturėjo“, – pastebi laikinoji vadovė.
Šiuo metu atominę jėgainę kontroliuoja Rusijos pajėgos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Europą, kad jeigu Rusija nebus sustabdyta, gali laukti naujas, tik didesnis „Černobylis“. Rusijos ataką jis pavadino branduoliniu terorizmu.
Šiuo metu Zaporožės atominę elektrinę toliau valdo ukrainiečių personalas, nors Rusija yra perėmusi elektrinę. Zaporožės atominė elektrinė yra didžiausia atominė jėgainė visoje Europoje.
„Turime turėti galvoje ir tai, kad atominė elektrinė yra nutolusi nuo Lietuvos 1000 kilometrų, todėl tas radioaktyvusis debesis jeigu ir pasklistų, jis Lietuvą pasiektų ne anksčiau kaip po 10 valandų. Bet kuriuo atveju gyventojai turi bti ramūs: jeigu ir būtų jaučiamos Lietuvoje pasekmės, jos tirkai nebūtų tokios, kokias mes pajustume įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“, – sakė R. Stasiūnienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pabrėžė, kad visa reikiama informacija yra skelbiama pasirengimo ekstremalioms situacijoms puslapyje lt72.lt.
„Pagrindinė žinutė gyventojams: jeigu gauna kažkokią informaciją apie netoliese esančiame branduoliniame objekte įvykusią informaciją, tai jeigu žmogus yra lauke, eina į vidų, įsijungia nacionalinio transliuotojo kanalą (ar tai radiją, ar televiziją) ir laukia nurodymų. Lietuvoje yra išvystyta monitoringo sistema, kas liečia jonizuojančią spinduliuotę, ir pagal tos sistemos duomenis atitinkamai būtų duodamos rekomendacijos gyventojams. Bet mes kalbame apie branduolinės energetikos objektą, kuris yra daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos. O artimiausios hidrometeorologų prognozės tokios, kad Lietuvai pavojaus negresia“, – sako M. Kanapickas.
Jeigu potencialiai nutiktų blogiausia, Lietuvos instotucijos gyventojus įspėtų šiais būdais: sirenomis, nelaimės pranešimais į mobiliuosius telefonus, per nacionalinį transliuotoją ir, atskirais atvejais, per įvairių tarnybų, seniūnų deleguotus pasiuntinius.
„Gavus pranešimą apie nelaimę, apie avariją yra trijų žingsnių mantra: jei esi lauke – eik į vidų, būk viduje, įsijunk nacionalinio transliuotojo kanalus ir lauk rekomendacijų“, – teigia M. Kanapickas.
Jis sako, kad net ir baisios nelaimės atveju gyventojams nereiktų bėgti į kokias nors slėptuves ar panašiai.
