Vos dvi, Pagėgių ir Neringos savivaldybės, šiuo metu vis dar yra nusidažiusios geltona spalva, o jose sergamumas koronavirusu kol kas išsilaiko stabilus.
Tačiau net ir kai kuriose jau raudonojoje zonoje esančiose mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Zarasų ar Ignalinos rajonai, sergančiųjų skaičius vis dar išlieka sąlyginai mažas.
Nepaisant to, nuo šeštadienio jose, kaip ir visose kitose raudonosiose savivaldybėse, įsigaliojo visuotinio karantino ribojimai. Tris savaites nedirbs barai, kavinės, restoranai, kino teatrai bei muziejai, draudžiami renginiai.
Didžioji dalis mažesnį susirgimų skaičių turinčių savivaldybių verslininkų tokius draudimus priima su širdgėla, tačiau teigia suprantantys, kad kitokios išeities tikriausiai nėra. Tačiau šiai nuomonei pritaria ne visi – yra manančių, kad ribojimai pertekliniai, o ir priimti jie buvo be pasitarimo su pačiu verslo sektoriumi.
Pagėgiuose verslas gali ir neišgyventi
Pagėgiai yra viena iš kelių laimingųjų savivaldybių, kuriose virusas nėra išplitęs taip plačiai, kaip likusioje šalies dalyje. Per paskutinę savaitę čia buvo patvirtinti vos 9 viruso atvejai.
Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacijos pirmininkas, buvęs Seimo narys Kęstas Komskis tv3.lt teigia, jog nepaisant mažo sergančiųjų skaičius, jis asmeniškai ribojimus supranta, tačiau vietos verslininkams toks supratimas nei kiek nepalengvins to, kas laukia.
„Manau uždaryti reikia. {...} Vis vien žmonės bendrauja, važiuoja į aplinkinius rajonus.
Bet bus besąlygiškai sunku. {...} Jis (paslaugų sektorius – aut. past.) yra jautrus ir pavasarį labai nukentėjo, o paskutiniu metu gali taip įvykti, kad ir bankrutuoti kelios įmonės turės. Vien dėl to, kad nebegali atlikti paslaugų. Kiti sektoriai, vienaip ar kitaip, gal išgyvens“, – aiškina K. Komskis.
Kaip pasakoja jis pats, Pagėgiuose yra įsikūrę gana nemažai įmonių, dirbančių su turizmu ir viešojo maitinimo paslaugomis. Bent keturi restoranai yra įsikūrę kartu su viešbučiais, o likę siūlo tik maitinimą.
Pasak K. Komskio, nei vienas jų šiuo metu nedirba, nes tiekti maistą išsinešimui paprasčiausiai neapsimoka – vietiniai neužsisako, o dirbančiųjų, kuriems reikėtų pietų, taip pat beveik nėra.
„Iš tiesų galiu pasakyti, kad beveik pagrindinis darbdavys yra trinkelės, Vilkyškių pieninė, jie turi savo tradicijas, kad išsinešimui neima. Savivaldybė dirba tik iki pietų. O visi kiti, laidotuvės ir dienos centrai – viskas apribota. Šitas sektorius praktiškai nebedirba“, – dėsto vietos verslininkų asociacijos atstovas.
Kritiškai jis vertina ir valstybės siūlomą paramą verslui. K. Komskio nuomone, paramos modelis nebuvo itin gerai apgalvotas ir būtent Pagėgiuose visiškai nepasiteisino: „Buvo tokių įstaigų, kuriose žiūrėjomės pagal praėjusių metų rodiklius, joms nebuvo didelės įtakos. Buvo tokių, kurie gavo be reikalo ir buvo tokių, kuriems tikrai reikėjo paramos, bet jos negavo. Aš manyčiau, kad ją reikėtų tikrai tobulinti, ji buvo labai spontaniška ir labai mažai kas Pagėgių savivaldybėje ja pasinaudojo“.
Kiekviena diena gali būti paskutinė
Kita savivaldybė, galinti pasigirti vienu mažiausiu sergančiųjų skaičiumi visoje šalyje, yra Ignalina. Šiame rajone per savaitę patvirtinta 11 užsikrėtimo atvejų.
Vietos verslininkas ir Ignalinos turizmo klasterio vadovas Petras Mačiulis sako, kad nors sergamumas nėra didelis, verslo situacija yra itin prasta, o labiausiai kenčia būtent viešojo maitinimo įstaigos ir viešbučiai.
„Ekonominės ir komercinės veiklos šiuo metu yra sustabdytos. Mano manymu, čia kokiems 3-4 mėnesiams, ypač viešojo maitinimo įstaigoms, viešbučiams. Ką bepadarysi, tikriausiai sveikata ir gyvybė yra svarbiau šiuo atveju“, – su situacija taikosi Ignalinos rajono verslininkas.
Jo nuomone, vietinis verslas neatsigaus iki pat gegužės mėnesio, o ir vasaros sezonas nenusimato itin pelningas.
„Laiko klausimas, kaip kas galės gyvuoti, nes ir po pirmojo karantino nieko stebuklingo neįvyko. Verslas neuždirbo tiek pinigų, kad galėtų tik iš subsidijų gyventi.
Ypatingai kai gyveni ir dirbi regionuose, kiekviena diena yra kaip kvėpavimas – jeigu tu sustoji, pajamų nėra, tai tik laiko klausimas kada nebeišgyvensi“, – aiškina P. Mačiulis.
Ignalinos rajono turizmo sektoriui atstovaujantis vyras pats valdo viešbutį ir restoraną Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Ir nors jo kuriamas verslas dar šio rudens pradžioje buvo pripažintas vienu stipriausių Lietuvoje, P. Mačiulis pripažįsta, kad dabar tenka skaičiuoti kiekvieną eurą, o darbuotojus – leisti į prastovas.
„Mes priėmėme sprendimą iki lapkričio 15 d. dirbti, gaminti maistą išsinešti. Bet Ignalinoje, ar tokiame mieste kaip Visaginas – tai ne Vilnius, kur vartotojiškumas žmonių yra didelis. Jeigu tu 80 arba 100 eurų išparduodi, tai tu gali tik kažkiek komunalinius dengtis ir tai dar klausimas ar pavyks. Sprendimą uždaryti restoranus priėmė dvi dienos iki, tad reikia realizuoti produktus, nes kitaip bus dar didesnis nuostolis“, – teigė vyras.
Viešbučių ir restoranų asociacija: sprendimai buvo priimti nepasitarus
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) pirmininkė Evalda Šiškauskienė tv3.lt aiškina, kad mažieji Lietuvos rajonai antrąjį karantiną pasitinka tikrai sunkiai, o kokia bus vietos verslininkų ateitis – nėra aišku.
„Manyčiau, kad ne turistiniai, ne kurortiniai (rajonai – aut. past.) laikosi tikrai liūdnai.
Iš tiesų mūsų sektoriuje 35 tūkst. darbuotojų ir tai yra labai darbui imlus sektorius. Kiek teko kalbėti su restoranais, kai kurie net prastovų pinigų dar nėra gavę nuo liepos mėnesio. Ir vėlgi, ta pagalbos priemonė dėl nuomos, kuri buvo labai efektyvi, dabar jau irgi baigėsi. Panašu, kad pratęsta nebus, nors mes labai prašome“, – pasakoja asociacijos vadovė.
Pasak E. Šiškauskienės, tokių skausmingų pasekmių buvo galima išvengti ir rajonams, kuriuose sergamumas yra mažesnis, pritaikyti kiek laisvesnius ribojimus.
„Matote, kažkaip labai keistai iš šono stebint atrodė, kad vasarą absoliučiai visko neribojo ir net pertekliniai, tūkstantiniai renginiai buvo leidžiami. Toks jausmas, kad taip ir buvo vedama į tą krizę, kurią turime dabar.
O restoranai, viešbučiai, yra tos vietos, kur tikrai galima laikytis saugumo, atstumo, yra pertvaros. Galima reguliuoti žmonių srautus, o restoranų mažesniuose miestuose nėra tokie dideli kiekiai, juose nėra didelių maitinimo įstaigų. Manyčiau, kad čia tas reikalavimas yra perteklinis“.
Tačiau labiausiai, LVRA pirmininkės nuomone, verslininkus nuliūdino tai, kad Vyriausybė prieš priimdama sprendimus neatsižvelgė į jų siūlymus.
„Manyčiau, kad šis sektorius yra labiausiai nukentėjęs. Jeigu nėra tokios srauto kaip kurortuose, maži miestukai nukentėjo labiausiai.
Galiu su liūdesiu pasakyti, kad priimant tokias drastiškas priemones su verslu derinama nebuvo, nors buvo žadėta labai daug kartų“, – nusivylimo neslepia LVRA vadovė E. Šiškauskienė.
Veryga: nereikia ieškoti logikos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį žurnalistams aiškino, kad visi karantino ribojimai buvo priimti siekiant kuo labiau sumažinti vykdomų veiklų kiekį, nepaisant kur ši veikla yra vykdoma.
„Vadovautis turėtume itin paprasta taisykle – riboti kuo daugiau veiklų kurios nėra būtinos. Logikos reikėtų kuo mažiau ieškoti. Logika čia yra viena – kaip galima daugiau veiklų, kurios šiuo metu žmogaus gyvenime nėra kritinės būtinybės apriboti“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo A. Veryga.
Praėjusį penktadienį ministras taip pat įvardijo ir sąlygas, kuriomis Vyriausybė galimai apribotų ir ne maisto prekių parduotuvių veiklą.
„Jeigu per savaitę nuo karantino įsigaliojimo nepamatysime situacijos stabilizacijos, tada ir bus galvojama apie papildomas priemones“, – teigė A. Veryga.
Karantino režimas truks nuo lapkričio 7 d. 00:00 val. iki lapkričio 29 d. 24:00 val.
Kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
