„Na kad jau Vilniaus universitetas išsiruošė nelengvu naujakalbės su(si)kūrimo keliu, tai skubu raportuot, kad iš karto stojasi natūralus išvestinis klausimas – pavadinimo.
Tiek „Vilnius“, tiek „Universitetas“ yra vyriškos giminės, kas yra akmens amžius*.
Tad reiktų šitą komunikacinį skandalą nedelsiant tvarkyt. Variantai:
Viln Universi;
Vilni Univer;
Žmoga-rektor turėtų nedelsiant spręst ši(s) problem bendruomen balsavim.
* Ne veltui akmuo ir amžius irgi vyr“, – feisbuko tinkle ironizavo R. Kuodis.
Kas tai yra lyčiai jautri kalba?
VU nurodo, kad įsipareigoja lygybei, įvairovei visose universiteto gyvenimo srityse ir visuose lygmenyse. Tad universiteto valdymo, mokslo, studijų ir kasdienės komunikacijos kalba neatsiejama nuo esminės lygybės nuostatos.
„Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė.
Todėl svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei.
Šis kalbinis ir kalbinio elgesio jautrumas ir sąmoningas įsipareigojimas jam numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimo, darbo, mokslo ir studijų srityse reflektuoti savo kalbinius pasirinkimus ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatą“, – nurodo universitetas.
Nurodoma, kad lyčiai jautrios kalbos vartojimas – VU pasirinkimas. Jos vartojimas apima visų VU administracijos lygių komunikaciją ir dokumentus, akademines publikacijas, kolegišką bendravimą, bendravimą tarp dėstytojų ir studenčių|tų, studijų proceso, VU kuriamų mokymo platformų ir priemonių, skirtingų rūšių duomenų bazių kalbą.
„Ar tik dvi lytys? Tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas. Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus“, – nurodo universitetas.
