Lietuvoje žaibiškai populiarėjant kaitinamojo tabako gaminiams Vyriausybė ėmėsi veiksmų. Seimui pritarus, nebebus galima pardavinėti įvairių kvapų ir skonių kaitinamojo tabako gaminių. Gamintojai taip pat bus įpareigoti ant pakuotės naudoti įspėjimą apie žalą sveikatai. Toks sprendimas priimtas įgyvendinant Europos Komisijos (EK) direktyvą.
Bedūmiams gaminiams negalios
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo uždrausti prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą.
Toks reikalavimas jau taikomas cigaretėms ir joms sukti skirtam tabakui, bet kaitinamojo tabako gaminiams šis kvapų ir skonių draudimas negalioja. Be to, ministerija siūlo panaikinti išimtį, kad rūkomieji kaitinamojo tabako gaminiai gali būti be įspėjimo apie galimą žalą sveikatai.
Tiesa, pasirodo, ne visas Lietuvoje parduodamas kaitinamasis tabakas yra dūminis ir ne visų gaminių pakuotes reikės žymėti kaip kenkiančius sveikatai.
„Po aiškinimosi su Europos Komisija ir kitomis šalimis, buvo paaiškinta, kad kaitinamojo tabako gaminiai galėtų būti klasifikuojami į dvi kategorija. Viena jų – bedūmiai gaminiai, kurie šiandien yra Lietuvos rinkoje, tai – vadinamieji heatsai, vartojami kartu su kaitinamojo tabako įrenginiu. Bet jei ateityje atsirastų rūkomojo tabako požymių kaitinamo tabako gaminiuose, tada jie turėtų būti ženklinami pagal griežtesnius reikalavimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino SAM specialistė Jelena Talačkienė.
Rūkymų prietaisų yra ne vienas, bet žala – ta pati?
Savo ruožtu Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt konstatavo, kad nors kol kas dar trūksta mokslinių duomenų apie tai, koks yra ilgalaikis šių naujųjų gaminių poveikis, visų rūkalų žala sveikatai nėra abejojama.
„Jie atsirado dar ne taip seniai, o norint ištirti poveikį reikia pakankamai ilgo laiko tarpo. Tačiau yra žinoma, kad visų tabako produktų, tarp jų – ir kaitinamojo tabako produktų ir elektroninių cigarečių vartojimas yra žalingas sveikatai, ypač paauglių, jaunų suaugusiųjų, nėščių, taip pat nerūkančių žmonių sveikatai.
Jei kalbėtume apie elektronines cigaretes, jos yra pripildomos tirpalo, kuriame yra nikotino, propileno glikolio, glicerolio. Rūkant tas tirpalas garuoja, įkvepiami garai, aerozolio lašeliai, kuriuos yra tuose skysčiuose esančių medžiagų. Taip pat ten gali būti įvairios dėl cheminių reakcijų, aukštos temperatūros susidarančios medžiagos – aldehidai, laisvieji radikalai, sunkieji metalai, švinas, nikelis“, – vardijo ji.
Pasak mokslininkės, nepriklausomai nuo to, ar tai yra elektroninė cigaretė, ar kaitinamas tabakas, šiuose produktuose svarbiausias yra nikotinas, kuris sukelia stiprią priklausomybę.
„Dėl jos ypač nerūkantys asmenys lengvai įpranta rūkyti ir pabandę šiuos produktus gali vėliau pereiti į įprastas cigaretes“, – sakė R. Everatt.
Ji priminė, kad žmonių smegenys vystosi iki 25 metų amžiaus, o būtent iki tokio amžiaus tokie produktai yra labai populiarūs:
„Nikotinas gali pakenkti besivystančioms smegenų dalims, jis paveikia tas smegenų dalis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką, impulsų kontrolę, gali sustiprinti nerimą, depresiją. Niktino vartojimas paauglystėje gali padidinti polinkį įprastoms cigaretėms, narkotikams, alkoholiui.“
Ribojimai per silpni, pagalba šlubuoja
R. Everatt apgailestavo, kad dabar yra apsiribojama tik EK direktyva, bet nėra einama toliau.
„Mūsų sveikatos politikai Lietuvoje, žinodami situaciją, galbūt galėtų imtis ir daugiau priemonių, kurios padėtų sumažinti vartojimą tarp paauglių ir vyresnio amžiaus žmonių grupės. Galėtų būti kažkokios pagalbos grupės norintiems mesti rūkymą, taip pat – ir jaunimui. Atsiranda elektroninių cigarečių parduotuvių prie mokyklų, tai kažkokių draudimai galėtų atsirasti, kaip ir daug kitų priemonių“, – kalbėjo specialistė.
„Tarp vyrų rūkančiųjų yra 30 proc. Tai – didžiulis procentas, pavyzdžiui, Švedijoje rūko tik 5 proc. vyrų, Didžiojoje Britanijoje – 10 proc. Palyginus nedaug dedama pastangų mažinant įprastų cigarečių rūkymą.“
Nepaisant naujų madų, didele problema šalyje išlieka ir įprastinių cigarečių rūkymas. Pašnekovė konstatavo, kad tai yra pagrindinė daugelio išvengiamų ligų priežastis Lietuvoje.
„Tarp vyrų rūkančiųjų yra 30 proc. Tai – didžiulis procentas, pavyzdžiui, Švedijoje rūko tik 5 proc. vyrų, Didžiojoje Britanijoje – 10 proc. Palyginus nedaug dedama pastangų mažinant įprastų cigarečių rūkymą.
Jei būtų mažiau rūkoma, būtų žymiai mažiau lėtinių ligų, žmonės ilgiau gyventų. O mirtingumas nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra labai didelis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Štai vidutinė sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 55 metai, kai Švedijoje – 74 metai“, – lygino NVI specialistė.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs, koks žalingas yra rūkymo įprotis.
Lietuvoje tabakas išlieka pakankamai pigus
Paklausta, ką tos pačios Skandinavijos šalys išskirtinai daro kitaip, kad turi geresnę situacija, R. Everatt pabrėžė, kad vienas didžiulių skirtumų – pagalba metantiems rūkyti.
„Ten greta sveikatos apsaugos yra visa sistema, kur žmonės gali kreiptis tam, kad jiems būtų padedama. Savo jėgomis žmogui sunku mesti rūkyti – tą pavyksta padaryti maždaug tik 3–5 procentams. Mokslu pagrįsta, kad tiek medikamentinė, tiek psichologinė, psichoterapinė pagalba labai padidina sėkmingai metančiųjų rūkyti procentą.
Daugelyje šalių yra sukurtos pagalbos metantiems rūkyti sistemos – tiek telefonu, tiek grupinės pagalbos, tiek žmonės gali gauti individualią pagalbą. Tuo metu Lietuvoje tik dabar pradedama tai kurti. Be to, ir kainos skirtumas yra, Lietuvoje tabakas dar yra pakankamai pigus“, – pastebėjo mokslininkė.
Nebebus tiekiami nuo spalio 23 d.
Pasak SAM specialistės J. Talačkienės, naujųjų tabako gaminių populiarumą ir prieinamumą pirmiausia tarp jaunų žmonių naujuoju reguliavimu ir siekiama mažinti. Ji taip pat teigė, kad situacijos rimtumą patvirtina tiek Europos, tiek Lietuvos mastu atlikyti tyrimai.
„Lietuvoje kaitinamojo tabako gaminiu vartojimas gana sparčiai populiarėja, vidutiniškai šiuos tabako gaminius šalyje vartoja didesnė dalis gyventojų nei Europos Sąjungoje. Nacionalinio tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai bent kartą gyvenime šiuos kaitinamojo tabako gaminius vartoja apie 18 proc. bendros populiacijos. O jei imtume jaunos, 15–30 m. populiacijos gyventoją, tai katą gyvenime yra vartoję virš 32 proc. žmonių“, – nurodė ji.
Tokie gaminiai su skoniais į visą ES rinką negalės būti tiekiami nuo spalio 23 d.
