Galima spėti, kad Maskva tvirtino, jog visos jų raketos pataikė į numatytus taikinius – įrenginius, kuriuose saugoma Vakarų tiekiama amunicija, ginklai ir karinė įranga. Tačiau nėra jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Tiesa, rusams pavyko pataikyti į „Patriot“ oro gynybos raketų bateriją, JAV pareigūnai teigia, kad šiuo metu vertinama, ar žalą galima greitai užtaisyti vietoje.
Tačiau net jei „Patriot“ sistema būtų sugadinta, iš pirmo žvilgsnio bendras visų šiomis dienomis Rusijos panaudotų raketų poveikis atrodo gana menkas. Kyjivas nors ir nemiega ramiai, bet dar tikrai nėra paverstas griuvėsiais.
JAV Karo studijų instituto teigimu, pastarieji Rusijos antskrydžiai greičiausiai buvo „pastangos pavaizduoti aktyvų veikimą ir parodyti, kad kažkas daroma, mat didėja susirūpinimas Rusijos informacinėje erdvėje dėl Ukrainos kontrpuolimo“.
Ir iš tiesų, Maskva tikriausiai bandė demoralizuoti ukrainiečius savo raketomis prieš sostinę, tuo pat metu keldama nuotaiką Rusijoje.
Galimai ji turėjo ir didesnių tikslų. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio daugelis pastarųjų Rusijos smūgių atrodo vykdomi be atrankos, bent taip teigia Ukraina. Tačiau žvelgiant pro karo miglą, be civilių gyventojų bauginimo ir žalojimo, siekiant pakirsti Ukrainos kovinę dvasią, šie raketų smūgiai, atrodo, turi ir daugiau tikslų.
Vakarų analitikų teigimu, Rusijos kariuomenės vadai, panašiai kaip jų Ukrainos kolegos, bando apsukti savo priešą. Atrodo, kad atakuodama Kyjivą Rusija siekė išbandyti oro gynybos sistemas, nepaisydama pavojaus civiliams.
O atakuodami kitose vietose jie tikisi nutraukti tiekimo linijas ir smogti logistikos centrams prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.
Paimkime, pavyzdžiui, anksčiau šį mėnesį Rusijos ataką Pavlohradui, esančiam už 100 kilometrų nuo fronto linijų. Ukrainos valdžios institucijos atkreipė dėmesį į 44 daugiabučiams ir privatiems namams, šešioms mokykloms ir penkioms parduotuvėms padarytą žalą, kuri sulaukė žiniasklaidos dėmesio – kaip ir turėtų. Tačiau nukentėjo ir pramoninė aikštelė, greičiausiai logistikos mazgas, ten kilo didžiulis gaisras.
Ir atvirkščiai, Ukraina surengė keletą protingų tikslių smūgių, nukreiptų, pavyzdžiui, į didžiulį Rusijos logistikos ir valdymo centrą, esantį maždaug 80 kilometrų nuo fronto linijos okupuotame Luhansko mieste su dviem sparnuotomis raketomis.
O regiono gubernatoriaus Artemo Lisohoro teigimu, vienas iš nukentėjusių objektų buvo naudojamas karinių transporto priemonių remontui ir papildymui. „Kažkaip užsidegė mašinų gamybos gamykla, nesunku atspėti, ką ten saugojo ir remontavo rusai“, – paskelbė jis „Telegram“ įraše.
Tačiau Rusijos smūgiai šį mėnesį tapo daug intensyvesni ir išplitę – ir tai įvyko po pastebimos ramybės, kuri truko visą balandžio mėnesį, kai Maskva tikriausiai taupė savo atsargas, kad pasiruoštų būsimam kontrpuolimui.
Pasak regiono valstybės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, Rusija per pastarąsias kelias savaites apšaudė šiaurės rytinę Charkivo sritį daugiau nei 140 kartų. Ir 24 iš jų buvo raketų smūgiai, daugiausia nukreipti į „civilinius objektus ir civilius gyventojus“, pridūrė jis.
Praėjusią savaitę taip pat labai sustiprėjo Rusijos smūgiai Mikolajeve, svarbiame transporto mazge netoli fronto linijų Zaporižėje ir Chersone. Bet kuris iš jų arba abu gali tapti Ukrainos postūmio į pietus ašimi, kai jos kontrpuolimas iš tikrųjų sustiprės.
Kalbant apie atakas Kyjive, tai jos buvo reikšmingos savo intensyvumu ir nuotoliu, taip pat paleistų raketų ir bepiločių orlaivių įvairove. Gynybos studijų ekspertė Marina Miron iš Karaliaus koledžo Londone įtaria, kad tikslas buvo ne tik ištirti sostinės gynybos sistemą ieškant silpnųjų vietų, bet ir priversti Ukrainą išeikvoti oro gynybos raketų atsargas.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad „Rusija pirmenybę teikė bandymams neutralizuoti patobulintus Ukrainos oro gynybos pajėgumus“, nors „Kindžal“ raketų numušimas Rusijos prezidentui buvo „staigmena ir gėda“.
Nepaisant to, Rusija deda visas pastangas, kad sutrukdytų Ukrainos pasiruošimą dideliam kontrpuolimui. Iš kur ateis pagrindinis postūmis, daugiausia priklausys nuo to, kur Ukraina pastebės didžiausią rusų silpnybę. Kaip ir per praėjusių metų kontrpuolimą, kai Ukraina nustebino Rusiją spaudimu šiaurės rytiniame Charkivo regione, net Ukrainos sausumos vadai gali sužinoti apie būsimus įsakymus ir kovos kryptis tik prieš kelias valandas.
Ukraina, žinoma, tikisi, kad pasikartos praėjusių metų Charkivo puolimas ir dar vyks dar vienas greitas ir paniškas Rusijos pėstininkų dalinių bėgimas. Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) penktadienį paskelbta analizė suteiks tam tikrą pagrindą šioms viltims.
Ataskaitoje, kurios autoriai yra Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas – sausumos karo ekspertai, kurie anksčiau atliko operatyvinę Ukrainos generalinio štabo analizę, – teigiama, kad Rusijos sausumos pajėgos vis dar kenčia nuo „žemos moralės“ ir prastų apmokymų.
Be to, ženklai rodo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su vis didėjančiu sviedinių stygiumi, o autoriai pažymi, kad „2022 m. visos išlaidos šaudmenims sudarė apie 12 mln. šovinių“, o šiais metais šis rodiklis „artėja prie 7 mln., todėl ugnies mažėja“.
Tai ypač svarbu, nes artilerija tebėra Rusijos kariuomenės pagrindas. Visa tai bus gera žinia Ukrainos vadams, tačiau ataskaitoje taip pat yra įspėjimų.
Remiantis RUSI analize, „inžinerija pasirodė esanti viena stipriausių Rusijos kariuomenės šakų“. Dabar sukonstruota gynyba, kurią sudaro sudėtingos kliūtys ir lauko įtvirtinimai, bus didelis taktinis iššūkis Ukrainos puolimo operacijoms.
Autoriai taip pat perspėja, kad „nors Rusijos pajėgumuose yra nemažai reikšmingų trūkumų, jie ryškiausi vykdant puolimo operacijas. Taip pat gynybos gylis reiškia, kad Ukraina turi sukurti rimtą kovinę galią, kad galėtų prasiskverbti pro Rusijos linijas, o dėl Rusijos gynybinių įtvirtinimų fronte jų apeiti bus beveik neįmanoma“.
