„Tyrimas atskleidė, kad daugmaž pusė kultūros organizacijų niekaip nebuvo pasiruošusios jokioms krizėms, visiškai. Apklausos metu mes uždavėm klausimą, ar jūs dabar jau esate kažkiek pasiruošę – na, ir vėlgi paaiškėjo, kad maždaug pusė yra nepasiruošę toliau“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Pasak jos veiksmų siekdamos atsparumo krizei ėmėsi kas penkta kultūros organizacija: jos pasirūpino psichologine pagalba, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje domėjosi, kur šalyje yra slėptuvės.
„Negalima teigti, kad nieko neįvyko. Štai pandemija baigėsi ir kitai pandemijai prasidėjus paaiškės, kad vėl visi nepasiruošę – ne. Tačiau tokio galingo, esmingo pokyčio, kalbant apie pasiruošimą, mes nefiksavome“, – nurodė A. Pakarklytė.
Lietuvoje dėl COVID-19 infekcijos plitimo įvedus karantiną kultūros įstaigų veikla buvo smarkiai apribota, o tam tikru metu ir visai sustabdyta.
Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė teigė, kad nuo pandemijos pradžios yra „jaučiamas emocinis ir psichologinis nuovargis visose organizacijose“.
Tam pritarė ir A. Pakarklytė.
„Nors iš pradžių atrodė, kad ko gero didžiausią poveikį sukūrė ekonominės situacijos pokyčiai – atšaukti renginiai negeneravo visiškai jokių bilietų paradavimų, bet tyrimas vis dėl to atskleidė, kad didžiausias poveikis buvo psichologinis“, – kalbėjo ji.
Tyrėjai taip pat vertino Rusijos karo Ukrainoje įtaką.
„Krizės stipriai paveikė kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijas – jos susidūrė su iki tol buvusios darbo ir veiklų vykdymo struktūros subyrėjimu, nuostoliais dėl atšauktų ar perkeltų renginių“, – teigiama tyrimo išvadose.
Padėjo valstybės parama
Kūrėjai tvirtino, kad išgyventi pandemijos iššūkius jiems didele dalimi padėjo valstybės parama, kita vertus, dėl to padidėjo administracinė, biurokratinė našta.
Tyrimo duomenimis, bendrai kultūros ir kūrybinis sektorius pandemijos laikotarpiu buvo sutrikęs tik pirmaisiais metais, jau po jų matomas ryškus sektoriaus augimas ir dažnu atveju geresnė situacija nei 2019 metais.
„Reakcijų buvo labai įvairių, nes vien svarbių šio tyrimo dalių buvo pokalbiai. Pokalbiai su kultūros sektoriaus organizacijomis. Vieni sakė, kad patyrė labai produktyvų laikotarpį (...) kitiems sektoriams buvo labai sudėtinga“, – kalbėjo A. Pakarklytė.
„Situacija buvo stabili daugiausia specializuotos projektavimo veiklos, žaidimų ar filmų ir televizijos programų kūrimo veiklose ir net pagerėjo, o tokios veiklos, kaip scenos menų, meno įrenginių eksploatavimas ar ekskursijų rengimo veiklose natūraliai apyvarta ar pridėtinė vertė sumažėjo“, – teigiama tyrimo išvadose.
Anot jų, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais pandemijos metais įmonių skaičius sektoriuje augo, taip pat, priešingai nei šalies mastu, nesumažėjo ir darbuotojų skaičius.
„Vartotojų elgesys labai stipriai pasikeitė. Ką matome dabar – tai, kad į renginius, kurie yra labiau eksperimentiniai, jaunų kūrėjų, tokie labai nežinomi, neapčiuopiami, bilietai perkami vangiau ir jie perkami paskutinę minutę“, – sakė G. Masteikaitė.
„Organizacijos, kurios yra didelės, pripažintos ir kur tu žinai, ką tu tikriausiai gausi iš repertuaro, bilietai išperkami anksčiau, bet žmonės planuoja trumpesniame atstume“, – pridūrė ji.
Nors buvo veiklų, kuriose ekonominė veikla susitraukė, matoma, kad situacija pagerėjo jau 2021-aisiais ir dažnai net buvo geresnė nei 2019-aisiais.
„Tačiau verta pastebėti, kad kai kuriose su leidyba susijusiose veiklose ir scenos menų ar meno įrenginių eksploatavimo veiklose tiek 2020, tiek 2021 metais sektoriaus situacija bendrai paėmus buvo blogesnė nei 2019 metais“, – teigiama išvadose.
