Jos duomenimis, sprendimui atimti pilietybę iš M. Drobiazko pritaria kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) šalies gyventojų. Dar septintadalis (14 proc.) apklausos respondentų neturėjo nuomonės arba neatsakė į šį klausimą.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausti buvo 1023 pilnamečiai Lietuvos gyventojai, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
Pilietybė iš M. Drobiazko buvo atimta šių metų rugsėjo 15 dieną. Prezidentui Gitanui Nausėdai pilietybę iš M. Drobiazko rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, kuri argumentavo, kad buvusi sportininkė viešai reiškia palaikymą karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Pati ledo šokėja viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.
Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Pasipiktinimas Lietuvoje kilo po to, kai M. Drobiazko kartu su savo vyru Povilu Vanagu 2022 metų rugpjūčio 9 dieną Sočio olimpiniuose sporto rūmuose „Aisberg“ dalyvavo ledo šou „Gulbių ežeras“.
Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV įvedusi sankcijas.
„Labai sveikinu tokius rezultatus. Vadinasi, politinis populizmas dar veikia ne didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų. Aš visą laiką sakiau, kad pilietybės atėmimas iš M. Drobiazko yra politinio populizmo aktas, nes mūsų valstybė labai silpna, jeigu ji su įsivaizduojamomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui kovoja priimdama specialų įstatymą dėl M. Drobiazko, pritaikydama jį atgaline tvarka ir atimdama pilietybę. Aš visada sakiau, kad nepritariu dėl teisinių priežasčių, kaip teisininkas“, – elerte teigė D. Žalimas.
Pasak pašnekovo, tarptautinėje teisėje nėra pagrindo atimti pilietybę iš minėtos sportininkės, o Lietuvos priimti įstatymai prieštarauja tarptautinėje teisėje įtvirtintiems standartams ir Konstitucijai.
„Laikausi požiūrio, kad Konstitucija negali būti aiškinama kitaip nei tarptautiniais standartais žmogaus teisių srityje. Kadangi visą laiką suvokiau, kad čia yra noras parodyti arba imituoti darbą, užuot sprendus tikras nacionalinio saugumo problemas, sakiau, kad tai yra ne kas kita, o politinis populizmas“, – sakė D. Žalimas.
Dainius Žalimas
Jis taip pat akcentavo, jog už tokius veiksmus, kuriuos padarė M. Drobiazko, tokia bausmė, kaip pilietybės atėmimas, nėra taikoma. Toks standartas, koks buvo pritaikytas sportininkei, galėjo būti taikomas valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, politikams.
„Reikalauti tokio pat ypatingo lojalumo iš paprastų piliečių, kurie neina valstybėje pareigų, nėra jokio pagrindo ir tarptautinis standartas ir yra toks, kad pilietybė gali būti atimta už ypatingą grėsmę keliantį elgesį. Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad tokios grėsmės nėra, todėl ir sakiau, kad tai yra tiesiog neturintis teisinio pagrindo aktas“, – sakė D. Žalimas.
35 proc. apklaustųjų, kurie nurodė pritariantys pilietybės atėmimui, pašnekovas linkęs vertinti kaip politinio populizmo suklaidintus žmones. Jis taip pat akcentavo, kad šiuo klausimu buvo maišomi teisiniai ir moraliniai dalykai, o į teisę moralės normos nėra perkeliamos visu 100 proc.