„Siekiant ištirti pokyčius, kuriuos sąlygojo perėjimas į griežtos apsaugos zonos rėžimą, buvo pradėtas vykdyti medyno, negyvos medienos, savaiminio atsikūrimo, žvėrių daromų pažeidimų, paukščių, augalų, kerpių, grybų ir vabalų monitoringas. Pastarojo rezultatai – ypatingai įdomūs“, – pranešime cituojamas Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademijos profesorius, projekto gamtosaugos ekspertas Gediminas Brazaitis.
Šie atradimai atlikti įgyvendinant projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Tyrimai vykdomi tikintis, kad jų rezultatai padės geriau suprasti Punios šilo ekologinę būklę ir identifikuoti šilą kaip bioįvairovės išsaugojimui svarbią teritoriją.
Pasak tarnybos, kadangi atliktų tyrimų medžiagos analizė tebevyksta, tikėtina, kad bus aptikta ir daugiau Lietuvai naujų vabalų rūšių.
„Visos 28 naujos Lietuvai rūšys – itin svarbios, juolab, kad jos kol kas aptiktos tik Punios šile. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teritorijoje itin gausu saproksilinių (gyvenančių tik tokiose miškų buveinėse, kuriose gausu negyvos medienos) vabalų rūšių. Tai byloja apie tinkamas sąlygas jų gyvavimui“, – kalbėjo entomologas Vytautas Tamutis.
Viena iš aptiktų rūšių – pūzdravabalis.
„Ši, europinė, Vakarų taigai būdinga rūšis yra itin reta visame paplitimo areale ir priskirtina išnykstančių rūšių grupei. Ji yra susijusi su sengirėmis, vystosi po nudžiūvusių eglių, kėnių, rečiau – po pušų žieve. Tai dar vienas požymis, rodantis išties didelį Vakarų taigos buveinių Punios šile gyvybingumą“, – sakė V. Tamutis.
Anot mokslininko, įdomiausias radinys tyrimų metu – margaūsis žieduolis – reta vidurio ir vakarų Europoje ūsuočių rūšis.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas yra išskirtinės vertės medynų kompleksas, kuriame dėl ribojamos ūkinės veiklos išliko daug pirmykščiams Europos miškams būdingų gamtinių komponentų. Jame tebeauga šimtamečiai ąžuolai ir pušys, yra natūraliai susiformavusių tankumynų ir plynių, miško šlapynių ir atvirų viksvynų. Jis neretai vadinamas biologinės įvairovės židiniu dėl daugybės jame aptinkamų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių ir saugotinų buveinių.
2022 metų pavasarį Vyriausybė pritarė sprendimui penkis kartus išplėsti Punios šilo teritoriją ir suteikti gamtinio rezervato statusą. Tai – pirmasis Lietuvoje tokio dydžio gamtinis rezervatas, apimantis beveik visą miško masyvą.
