Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų.
Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.
PSO susitarimu dėl pandemijų siekiama, kad ateityje būtų išvengta tokio nesuderinto reagavimo ir tarptautinės sumaišties, kuri apėmė COVID-19 krizę, gerinant pasaulinį pandemijų koordinavimą ir priežiūrą bei galimybes gauti vakcinas.
Pirmadienį patvirtinus susitarimą komitete, jį oficialiai priims visa Pasaulio sveikatos asamblėja, kuri yra PSO sprendimus priimantis organas.
Komiteto pirmininkė, Namibijos sveikatos apsaugos ministrė Esperance Luvindao, pranešė, kad komitetas priėmė rezoliuciją 124 balsais, nė vienam nariui nebalsavus prieš. Vienuolika šalių, tarp jų Iranas, Izraelis, Italija, Lenkija ir Rusija, susilaikė.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad tai žingsnis link to, kad viso pasaulio vyriausybės dirbtų kartu, siekdamos įveikti „grėsmes, kurias kelia pandemiją galintys sukelti patogenai ir virusai“.
Jis teigė, kad susitarimu bus užtikrinta, jog šalys bendradarbiaus geriau, greičiau ir teisingiau, kad „užkirstų kelią kitai pandemijos grėsmei ir į ją reaguotų“.
Derybose nedalyvavo Jungtinės Valstijos, kurios, sumažindamos užsienio pagalbos išlaidas, sukėlė pasaulinės sveikatos sistemos krizę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sausį pradėjęs antrą kadenciją, įsakė JAV pasitraukti iš Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros ir iš derybų dėl pandemijų susitarimo.
D. Trumpo administracija atsisako mokėti sutartus PSO narystės mokesčius už 2024 ir 2025 metus.
D. Trumpo veiksmai paskatino susiveržti diržus Ženevoje įsikūrusioje agentūroje, kuri tikisi 25 proc. sumažinti su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas ir svarsto galimybę vykdyti veiklos rangą pigesniuose miestuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
