Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.
Tai tiek karantino metu, tiek po jo daryti emocinio klimato tyrimai parodė, kad žmonės jaučia padidėjusį ir pyktį, ir stresą, ir nerimą, tai visgi, kai mes jaučiame tokius jausmus, emocijas, tai kas vyksta mūsų viduje?
Na, mūsų viduje vyksta labai daug dalykų, dabar labai sunku pasakyti. Kiekvienas prieėmė tą karantino situaciją, bet esminiai dalykai yra tokie, kad žmogus tiesiog nebegali pakelti tiek streso. Tai štai ir pasireiškia visiems gerai žinomos strategijos.
Yra vienas variantas: kai kurie žmonės tiesiog pradeda labai nervuotis, kovoti, pulti, kažką daryti be reikalo, per daug, kiti žmonės nuo visko atsisieja, užsidaro, o treti jaučiasi pasidavę ir tai irgi labai dažnai pasireiškia kaip depresija, arba galima pasakyti depresiškumas, jie tiesiog jaučiasi aukomis, bejėgiai, nieko negali padaryti, kažkas čia sunkaus atsitiko ir jie labai kenčia.
Kaip elgtis tokioje situacijoje? Galbūt ir ne vienas žmogus, gal ir jūs susiduriate, tokių žmonių ateina, bet jaučiasi, kad galbūt ta emocinė kažkokia būsena nelabai yra gera, bet tai ką daryti, kaip tai suvaldyti?
Na, čia labai priklausytų nuo to, kokioje būsenoje žmogus buvo atsidūręs. Jeigu taip dabar pažiūrėti į karantino padarinius, tai sakysime taip: jeigu žmogus, visi tie, kurie sėdėjo užsidarę namuose ir labai mažai bendravo, ir jautėsi kažkaip tarsi nepelnytai nubausti likimo, kenčia, tai tokie žmonės be abejo turėtų išeiti iš pasidavimo.
Visą pokalbį su psichoterapeute Genovaite Petroniene kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
