Apie tai, kaip stabdysime tragiškas nepilnamečių mirtis Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Kas turi nutikti žmogui, kad jis žengtų žingsnį savižudybės link?
L. Slušnys: Nėra vienos detalės. Aš, pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad jeigu žiūrėtume į Alytaus situaciją, aš manau, kad susideda daugybė priežasčių. Akivaizdu, kad kažkur tarpusavio ryšiai buvo nutrūkinėję, kažkur, vienoje vietoje. Tarkim, namai, galbūt, užmokyklinė riba, tada kažkas įvyko mokykloje, kažkas atsitiko draugų mokykloje. Atsiranda kaltė, kažkokie paskutiniai tam tikri etapai, kur gėdos, galbūt, netgi jausmas galėjo atsirasti.
Bet paauglio smegenys taip kartais veikia, deja. Žmogus tokiame amžiuje yra, mes kartais sakydavom, tai yra žmogus, kuris tokiam amžiuje yra tarsi nusikaltėlis. Ir tai yra įrodyta, kad jo smegenys taip verda, kad kartais neaišku, kaip jis priims sprendimą. Jis amžinai yra krizėje, galima taip pasakyti. Ateina tam tikros sunkios mintys, situacijos ir jis iš jų mato tik vieną juodžiausią išeitį.
Ir jeigu tuo metu kažkas nepaėmė už rankos, kažkas nenuvedė į kažkokią kompaniją. Aš esu įsitikinęs dėl Alytaus atvejo. Jeigu kažkas tą mergaitę būtų atvedęs į mokyklą, ta mokykla puikiausiai būtų su ta situacija susitvarkiusi. <...> Bet jeigu aš žiūrėčiau, galiu pasakyti, kad mes tvarkomės labai neblogai. Pažiūrėjau istorinius duomenis, <...> jeigu žiūrėtume valstybės mastu, vis tik mes esame padarę titaninį darbą.
Ką konkrečiai žinote apie Alytuje įvykusį įvykį?
L. Slušnys: Tu staiga supranti vieną dalyką, ko gero, visi po truputį jautė, kad kažkas, kažkur yra negerai, bet kiekvienas laikė, tokiais atvejai vadinu, dėlionės vieną detalę. Ir galvojo, kad ta detalė yra nereikšminga.
Dabar, kai įvykis įvyko, visi susėdo, sako, ir man buvo tas, ir ten buvo kažkokie signalai, ir ten kažką buvo galima pastebėti. <...> Po savižudybės visi sudeda mažiausiai dešimt signalų ant stalo ir sako, bet žiūrėkite, jie buvo. Bet mes neturime tokio įpročio, pavyzdžiui, kartais paklausti: „Ar tu ketini žudytis?“. <...> Daug kas bijo šitą klausimą užduoti.
Ar būna tokių rimtų signalų, kurie leistų pradėti tyrimą pagal baudžiamąjį kodekso straipsnį?
I. Skuodienė: Paprastai būna kažkokie įvykiai. Tai, ką matome mes, pagal turimą informaciją, tai dėl seksualinio smurto vaikai gali nusižudyti, dėl fizinio, emocinio, gali būti egzaminų baimė arba nepavykę egzaminai, rezultatai, artimo žmogaus, netektis, tėvų skyrybos, staigios žinios, kai vaikas tikrai negali išbūti su tomis mintimis.
Bet ką noriu pastebėti, vaikai, paaugliai, kurie eina link to, jie paprastai prasitaria kažkam. <...> Dar kartą noriu padrąsinti klausti ir kreiptis tiesiogiai. <...> Kaip tik reikia paklausti, jeigu vaikas užsimena. Klauskime drąsiai – ar tu turi minčių apie savižudybę?
Ar Lietuvoje turime galimybę gauti gerą psichologą vaikui, ypač regionuose?
L. Slušnys: Visai paprastas būtų atsakymas, tai tikrai gali, yra galimybė. Laikotarpis, per kurį galima pasiekti, čia jau yra kitas klausimas, apie kurį reikėtų diskutuoti, turbūt. Ne visur ir ne visada. Taip, psichologas gali padėti, bet pirma, pas psichologą turi kas nors nusiųsti. Tai vėl, aš turiu pastebėti, aš turiu suprasti, kad to psichologo reikia.
Kaip svarbu yra mokyklos ir vaiko šeimos bendradarbiavimas?
I. Skuodienė: Čia yra vienas pagrindinių dalykų, kuris ir gali padėti spręsti. Jeigu namuose šeima, mama, tėvai ar vyresni broliai ir seserys mato iššūkius, tai tikrai labai svarbu kalbėtis su mokykla, kas vyksta. <...> Neskubant prie psichologų, tie pirmi žingsniai, pirma prevencija, kai tu matai, kad vaikas išgyvena sunkumus. Tiek šeimai, tiek mokytojams susitelkus, tikrai gali įveikti problemas per būrelius, piešimą, muziką, dailę. Galima ir per patį socialinį pedagogą kuo greičiau užbėgti įvykiams už akių. <...>
Labai svarbu pastebėjus kažkokį nuliūdusį vaiką, prastai miegantį, pasyvų, prastai besimaitinantį arba atvirkščiai, pradėjusį daug valgyti, klauskite, prisėskite, kalbėkitės, kartais tiesiog pabūkite šalia.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
