Gegužės 1-osios profesinė sąjunga – viena iš organizacijų, rengiančių protestą dėl Vyriausybės veiksmų migrantų krizei valdyti. Jos atstovė Emilija Švobaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad matant valstybės vykdomą politiką migrantų krizės klausimais, žmogaus teises ginančios organizacijos vienijasi bendram tikslui ir rengia protesto akciją „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“
Pagrindinis minimo protesto reikalavimas, kurį nurodo E. Švobaitė – būtina kuo greičiau stabdyti migrantų apgręžinėjimą nuo sienos, kadangi „jie papuola į ruožą, kuriame gresia pavojus jų gyvybei“.
„Pirmasis toks esminis reikalavimas yra stabdyti apgręžimo politiką ir investuoti pinigus ne į sienų ir barjerų statymą, nes vis tik, mes galime šį dalyką vadinti migrantų krize, bet į migrantų integraciją. Tai yra procesas, kuris Europoje vyksta ne pirmą dešimtmetį ir mes ateityje tikrai dar sulauksime žmonių“, – pridurdama, kad Vyriausybės veiksmai yra mažų mažiausiai nepriimtini, teigė ji.
Profsąjungos pabrėžė, kad minimas protestas yra tęstinis.
„Kiek anksčiau mes sukūrėme peticiją, kur aiškiai išvardinome reikalavimus, kuriuose mes skiriame Vyriausybei dėl šio klausimo. Ją pasirašė tikrai nemažai žmogaus teisių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, turime ir vieną politinę partiją ir daugiau nei 1000 žmonių. Kadangi ta peticija sulaukė pakankamai daug dėmesio, bet ne iš valdžios atstovų, mes manome, kad reikia imtis tolimesnių veiksmų“, – sakė ji.
Pasiteiravus, ar į protestą bus kviečiami politikai, ji atsakė, kad sąrašas dar tvirtinamas: „Mes tikrai žinome, kad bus atstovai iš Žaliųjų partijos, kuri yra vienintelė politinė partija pasirašiusi peticiją. Mes neskirstome, ar politikai, ar ne – tie žmonės, kuriems rūpi, turės galimybę pasisakyti“.
Naujienų portalą tv3.lt Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad „su policija ir institucijomis įvertinus gautą prašymą, suderintas susirinkimas“ lapkričio 7 d. 14 val. prie Vyriausybės – Vinco Kudirkos aikštėje.
„Suderinta iki 1000 žmonių, bet organizatoriai tikisi mažesnio susidomėjimo. Apsidraudimui nurodė didesnį skaičių“, – nurodė savivaldybės atstovai.
Kvietimas plinta socialiniuose tinkluose
Kvietimas į protesto „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ platinamas socialiniuose tinkluose.
Trečiadienio popietę „Facebook“ per 760 žmonių išreiškė palaikymą šiam renginiui, o iš jų 180 nurodė jame dalyvausiantys.
Protesto organizatoriai rašo, kad išaugusi migracija į Lietuvą neabejotinai kelia iššūkių, bet ji „nėra nusikaltimas ir prieglobsčio ieškantys žmonės nėra grėsmė“.
„Mes protestuojame prieš Vyriausybės pasirinktas nereguliarios migracijos valdymo priemones bei visuomenėje ir žiniasklaidoje formuojamą požiūrį, kuris demonizuoja nereguliarius migrantus ir pateisina žmogaus teisių pažeidimus. Mes nežaisime jūsų karo! Susitinkame Kudirkos aikštėje sekmadienį, lapkričio 7 d. 14:00“, – rašoma kvietime.
Platinama ir peticija
Šalia kvietimo prisegta ir peticija, nurodanti, kad „Lietuvos Vyriausybės veiksmai pažeidžia tarptautines Lietuvos pasirašytas žmogaus teisių sutartis“.
Su peticijos tekstu galite susipažinti: čia.
„Šiuo protestu ir peticija, kurią pasirašė 27 organizacijos ir judėjimai, reikalaujame Lietuvos Vyriausybės laikytis tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ir užtikrinti orias prieglobsčio prašytojų sąlygas“, – teigiama.
„Siekdami tvaraus sprendimo, reikalaujame iš Lietuvos Vyriausybės ir valstybės institucijų:
1. Laikytis Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, ES Pagrindinių teisių chartijos ir užtikrinti skaidrumą;
2. Užtikrinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumą ir poreikių patenkinimą;
3. Nevaizduoti nereguliarių migrantų kaip agresorių, o Baltarusijos – kaip saugios jiems šalies;
4. Neapgręžti prieglobsčio prašytojų į Baltarusiją ir įpareigoti sienos apsaugos pareigūnus informuoti prieglobsčio siekiančius asmenis, kur ir kaip pateikti prieglobsčio prašymą ir sudaryti galimybes jį pateikti;
5. Priimti sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo individualiai, įvertinant šios priemonės būtinybę, netaikyti masinio sulaikymo;
6. Kompetentingai išnagrinėti prieglobsčio prašymus, atsižvelgiant į individualias žmogaus aplinkybes, proceso metu užtikrinti teisinę pagalbą, informaciją ir vertimą prieglobsčio prašytojams;
7. Gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose, suteikiant reikalingą medicininę pagalbą, informaciją ir socialines paslaugas bei užtikrinant religinius ir kitus bazinius humanitarinius poreikius;
8. Teisiškai užtikrinti galimybes nepriklausomoms organizacijoms teikti pagalbą prieglobsčio prašytojams ir vykdyti stebėseną dėl galimų jų teisių pažeidimų“, – išvardija organizatoriai.
Kaip nurodoma socialinėje erdvėje, peticijoje iškeltus aštuonis reikalavimus palaiko:
- VšĮ „Diversity Development Group”
- Pabėgėlių Taryba (Refugee Council of Lithuania)
- Lietuvos žmogaus teisių centras
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas
- Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
- Tolerantiško Jaunimo Asociacija
- Menų agentūra „Artscape“
- Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas
- VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos”
- Lygių Galimybių Plėtros Centras
- Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL
- Naujienų portalo „Gyvenimas per brangus“ redakcija
- Studentų judėjimas „Šauksmas“
- VU SA programa „Be etikečių“
- Pilietinės visuomenės iniciatyva „Kaunas Pride“
- Judėjimas „DiEM25 Vilnius“
- Demos kritinės minties institutas
- Judėjimas „Fridays for Future“
- Judėjimas „Extinction Rebellion Lietuva“
- Judėjimas „Momentum“
- Lietuvos žaliųjų partija
- Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants (PICUM) LT
- Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras
- Taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“
- Migrant Voice UK
- Consortium of Migrants Assisting Organisations in the Czech Republic
- Jarmo.net redakcija
Migracijos departamentas: dalis prieglobsčio prašymų yra atmesti
Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos.
Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos – Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.
„Penkių prieglobsčio prašytojų skundai buvo atmesti, t.y. Migracijos departamento sprendimas paliktas galioti, dviem atvejais bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes užsienietis arba pasišalino, arba atsisakė skundo“, – informavo E. Gudzinskaitė.
Pasak departamento direktorės, sprendimai dėl minėtų penkių migrantų yra įsigalioję, o Migracijos departamento sprendimai apima tiek prieglobsčio nesuteikimą, tiek ir asmenų išsiuntimą bei draudimą atvykti į Lietuvą bei į Šengeno erdvę.
Tuo metu užsieniečių, neprašiusių prieglobsčio, atveju pakanka tik sprendimo išsiųsti juos iš šalies, bet šiuos sprendimus galima skųsti teismine tvarka du kartus: Apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Migracijos departamento duomenimis, pirmuosius neigiamus sprendimus iki šiol yra apskundę apie 40 proc. migrantų, kuriems nuspręsta nesuteikti prieglobsčio, tačiau apskundimo terminai didžiajai daliai dar nėra pasibaigę. Iš viso Migracijos departamentas sulaukė per 3,1 tūkst. skundų, išnagrinėjus daugiau nei pusę jų, beveik 1,4 tūkst. asmenų prieglobsčio departamento specialistai nesuteikė, daugiau nei 400 asmenų nagrinėjimo procedūros nutrauktos, nes jie pasišalino iš stovyklų arba grįžo į savo kilmės šalį.
Dėl galimo persekiojimo ar kitų grėsmių pabėgėlio statusas suteiktas šešiems asmenims, patekusiems su nuo vasaros plūstančiu migrantų srautu. Jie, kaip ir kiti 282 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą.
Teisme šiuo metu nagrinėjami 142 skundai – šiuo metu teismų sprendimai yra galutiniai ir Lietuvoje nebeskundžiami, nors Vyriausybė Seimui pateikė pataisas, numatančias apskritai atsisakyti ikiteisminės apeliacijos – migrantų skundus tuomet nagrinėtų dviejų instancijų teismai, o ne vienos, kaip yra dabar.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. Į Lietuvą neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, apgręžta per 5 tūkstančiai.
ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.