„Mes vertinome vykimą į Rusijos Federaciją ir pasisakymus dviejose laidose. Iš tų pasisakymų, kadangi pagal įstatymą asociacijos vardu veikia jos vadovas, vadovė ji, mūsų manymu, transliavo, išsakė mintis asociacijos vardu“, – žurnalistams penktadienį sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė.
Prokurorė tiksliai neįvardijo, kokie pasisakymai buvo įvertinti kaip netinkami.
Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti „Tarptautinis geros kaimynystės forumą“ kaip neteisėtai įsteigtą.
Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.
Pripažinti neteisėtai įsteigtu ir likviduoti „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“, pasak prokurorės, prašoma, nes „tikrieji asociacijos veikimo tikslai yra neteisėti ir prieštaraujantys viešajai tvarkai“.
„Asociacijos paprastai yra steigiamos tam tikriems žmonių interesams, poreikiams tenkinti konkrečiose srityje – politinėje, ekonominėje, kultūrinėje. Asociacijos nariai vienijasi tam, kad veikdami bendrai galėtų realizuoti savo teises“, – teigė ji.
Įstatai – formalūs
Pasak prokurorės, šie tikslai nurodomi organizacijų įstatuose, tačiau iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ įstatų yra „visiškai neaišku, kokiems tikslams buvo įsteigta ši asociacija“.
Prokurorai konstatavo, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ tikslai įstatuose nurodyti formaliai.
„Įstatuose yra numatytos labai įvairūs veiklos tikslai: autorių teisės, būsto plėtra, nusikalstamumo prevencija, profesinis tobulinimas, stichinių nelaimių prevencija, verslo skatinimas, nacionalinis saugumas ir gynyba“, – vardijo S. Vasiliauskienė.
„Matome, kad tie veiklos tikslai yra visiškai nesusiję tarpusavyje ir akivaizdu, kad jie negali būti susiję su asmeniniais asociacijos narių interesais“,– teigė ji.
S. Vasiliauskienės teigimu, tai leidžia manyti, jog tikslai yra nurodyti formaliai ir organizacija nesiekia atstovauti savo narių interesams.
„Manome, kad tikruosius jos steigimo tikslus parodo būtent atliekama veikla“, – teigė ji.
Tuo pačiu prokurorė priminė, kad įstatymai draudžia veikti asociacijoms, kurių tikslas – propaguoti karą, smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, pažeisti viešąją tvarką, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos interesams.
„Įvertinus forumo vykdomą veiklą matome, kad veikla atitinka būtent šituos mano išvardytus draudimus ir neatitinka teisėtumo reikalavimų, yra priešinga Konstitucijai, kenkia Lietuvos valstybei“, – sakė pareigūnė.
Ji pabrėžė, kad viešojo intereso gynimo byla yra civilinė, todėl joje nekeliamas atsakomybės klausimas.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė anksčiau penktadienį BNS sakė neturinti informacijos apie prokurorų kreipimąsi į teismą, tačiau tvirtino, jog organizacija nedarė nieko blogo
Atliekami du ikiteisminiai tyrimai
Už viešojo intereso gynimą atsakingi prokurorai tyrimą dėl asociacijos steigimo aplinkybių ir veiklos pradėjo liepos viduryje.
Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su A. Paleckio organizacija.
Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.
Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jie susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.
Joje dalyvavusi organizacijos vadovė E. Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.
E. Švenčionienė kėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
