Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje „Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos ketvirtadienį pradėtos sakyti baigiamosios kalbos.
„Išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus“, – savo baigiamojoje kalboje sakė G. Skersinskytė.
Anot prokurorės, byloje surinkti duomenys rodo, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“, išleisdama nuotekas į aplinką, nepaisė jai išduotame leidime numatytų reikalavimų.
„Bendrovė vykdė gamybą, grubiai pažeisdama aplinkosauginius reikalavimus. (...) Bendrovės nuotekose rasta pavojingų medžiagų, kurių išleisti bendrovė negalėjo“, – dėstė G. Skersinskytė.
Ji teigė, kad į aplinką iš įmonės išleistose nuotekose rasta įvairių teršalų, tarp kurių – alyva, sieros rūgštis, azotas ir panašiai.
Prokurorė nurodė, jog byloje liudiję buvę „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai nurodė, esą nevalytos nuotekos į Kuršių marias buvo išleidžiamos ne kartą, apie tai neva žinojo bendrovės vadovai.
„Operatoriai reguliuodavo nuotekų išleidimą, atidarydami sklendes. (...) Liudytojas nurodė, kad, kai nuotekos pradėdavo „lipti“ iš baseino, atidarydavo skylę išleidimui, kuri buvo padaryta seniai, dar rusų laikais. Ją atidarius, vanduo išeidavo į marias. Ypač daug vandens būdavo į vakarą, nes (įmonė – ELTA) nespėdavo jo išvalyti. Tuomet operatoriai atidarydavo skylę – taip buvo susitarta su viršininkais“, – liudytojų parodymus citavo prokurorė.
Baigiamosios kalbos byloje bus tęsiamos penktadienį.
Aplinkosaugininkai pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį
Šios visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusios baudžiamosios bylos kaltinamąjį aktą sudaro daugiau nei 300 lapų. Kaltinimai byloje pateikti 14 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei „Grigeo Klaipėda“.
Tarp kaltinamųjų – „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis, dabartinis įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios bendrovės vadovai. Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas, kilus įtarimams, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su nuotekų tvarkymu susiję „Grigeo Klaipėda“ dokumentai gali būti klastojami.
Byloje gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis „Grigeo Klaipėda“ pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
Ikiteisminis tyrimas baigtas 2021 m. rugpjūtį, o baudžiamoji byla perduota teismui 2022 m. sausį.
