„Duomenys yra nuo birželio 1 dienos, pagal 291 straipsnį dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo yra šiuo metu atliekami 25 ikiteisminiai tyrimai ir 63 asmenims įteikti pranešimai apie įtarimą. Dėl valstybės sienos neteisėto perėjimo organizavimo yra 40 ikiteisminių tyrimų, kur 73 asmenims yra įteikti pranešimai apie įtarimus“, – antradienį per Seimo posėdį pranešė N. Grunskienė.
Jos duomenimis, dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo nuo birželio jau nuteisti aštuoni asmenys, dėl organizavimo – 14.
„Baudos labai įvairios, dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo organizavimo yra skirtas net laisvės atėmimas, jei nesuklysiu, galbūt šeši mėnesiai, yra areštas ir yra baudos“, – sakė generalinė prokurorė.
Ji paaiškino, kad ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto sienos kirtimo migrantų atžvilgiu pradedami, jei jie nurodo, kad Lietuva nebuvo jų tikslo šalis. Jei migrantas nurodo Lietuvą tikslo šalimi, jam ikiteisminis tyrimas negresia ir netenkinus jo prieglobsčio prašymo.
„Tai yra asmenys (įtariamieji), kurių atvykimas į Lietuvą nebuvo tikslo šalis. Jei asmuo atvyko į Lietuvą ir jis nurodo, kad Lietuva nėra tikslo šalis, o tikslo šalis yra Vokietija ar kita Europos šalis, asmeniui turi būti išaiškinta, kad jis turi rinktis vieną iš dviejų variantų – arba grįžti į kilmės šalį, iš kurios atvyko, arba tada numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir tokiu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas ir jie bus perduodami teismui“, – sakė N. Grunskienė.
Ji pažymėjo, kad asmenims, kurie pasiprašė prieglobsčio, baudžiamoji atsakomybė negresia.
„Baudžiamoji atsakomybė šiems asmenims negalima, nepaisant to, koks bus atsakymas pateiktas, nes jie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje“, – patvirtino generalinė prokurorė.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleistas panašus kiekis užsieniečių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
