Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. Kandrotą pripažinti kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam bei skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pranešė prokuratūra.
Prašoma bausmę už šią nusikalstamą veiką subendrinti su A. Kandrotui ankstesniais teismo nuosprendžiais skirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. A. Kandrotas šiuo metu Vilniaus kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus.
ELTA primena, kad rugpjūčio 30 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė manantis, kad A. Kandrotas galėjo padaryti tik privataus gyvenimo pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui. Teismo manymu, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
„Kaltinamojo Kandroto veiksmai po teismo posėdžio vadinamojoje riaušių byloje filmuojant nukentėjusįjį, jį persekiojant, komentuojant duotus parodymus, vėliau šį įrašą paviešinant socialiniuose tinkluose yra įkyrūs ir peržengia etiško ir kultūringo bendravimo ribas. Teismo vertinimu, nebuvo jokio poreikio filmuoti ir publikuoti nukentėjusiojo atvaizdą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas pavojingas ir realus psichinis poveikis, jog nukentėjusysis duotų melagingu parodymus, toks poveikis, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę”, – sakė išteisinamąjį nuosprendį paskelbusi teisėja Kristina Grinevičiūtė.
Nauja byla A. Kandrotui buvo pradėta 2023 m. lapkritį, kai po Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio riaušių prie Seimo bylos teismo posėdžio kaltinamasis A. Kandrotas priėjo prie liudytojo policijos pareigūno Vaido Maziliausko ir galimai bandė padaryti poveikį.
Bylos duomenimis, trukdydamas pareigūnui teismo pastate leistis laiptais, jį filmavo mobiliojo ryšio telefonu, komentavo, jog jis neva teisme davė melagingus parodymus, persekiojo liudytoją. Prokuratūra mano, kad A. Kandrotas taip elgėsi norėdamas išvengti atsakomybės riaušių byloje, kur jam pateikti kaltinimai ir jis teisiamas kartu su kitais kaltinamaisiais.
Prokuroras mano, kad taip elgdamasis A. Kandrotas kišosi į teisingumo vykdymo procesą, riaušių bylą bandė pakreipti ir sau ir kitiems kaltinamiesiems naudinga linkme.
Teisėsauga vyro veiksmus įvertino kaip galimą siekį paveikti policijos pareigūną duoti A. Kandrotui ir kitiems kaltinamiesiems palankius parodymus, nes policininko apklausa tądien nesibaigė – jis turėjo dar liudyti kitame posėdyje. Įrašas apie persekiojamą policininką buvo paskelbtas ir socialiniuose tinkluose.
A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu teigė, kad tik norėjęs paklausti V. Maziliausko, kodėl jis melavo, tačiau buvo apstumdytas, o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas bandė pakišti jam koją. Pasak A. Kandroto, jam žmonės pasakojo, kad būtent V. Maziliauskas per riaušes mėtė akmenis, o ne dabar teisiami riaušių bylos dalyviai.
2021 m. riaušių prie Seimo byloje apklaustas V. Maziliauskas teisme anksčiau pasakojo, kad po riaušių jo atvaizdu pradėta dalintis socialiniuose tinkluose, buvo nurodoma, kad neva jis yra neramumų provokatorius. Dėl šių veiksmų pareigūnas nori prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Policijos „Dialogo grupės“ atstovas V. Maziliauskas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. padėjęs pareigūnams palaikyti viešąją tvarką, jis sakė vilkėjęs civilio rūbus, dėvėjo raištį su užrašu „Dialogo grupė“. V. Maziliauskas tvirtino, kad bendraudamas su žmonėmis, siekdamas juos nuraminti, ne kartą rodė savo policijos pareigūno pažymėjimą.
Policijos pareigūnui V. Maziliauskui riaušių byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas. Jis tvirtino nukentėjęs dėl jo atvaizdo be leidimo naudojimo, dėl galimo šmeižto. A. Kandrotas prašė atsiliepti žmones, kurie minėtą policininką matė be raiščio.
„Policija įkelia įrašus, nuotrauka ir prašo ką nors atpažinti, tai kas čia tokio?”, -- stebėjosi jam pateiktais kaltinimais A. Kandrotas.
Jis sake veikęs kaip žiniasklaidos atstovas ir turi galiojančią sutartį.
„Esu policijai neįtinkantis žiniasklaidos atstovas, esu peržengęs raudoną liniją“, – savo nemalonumus su teisėsauga teismui paaiškino Celofanas.
