Prokuratūra trečiadienį paskelbtame pranešime teigia, kad kreipimasis su prašymu pateikti duomenis buvo „teisėtas ir pagrįstas“, pradėjus tyrimą dėl galimo anoniminiame pranešime apskųsto ligoninės vadovo Vinso Janušonio šmeižimo.
„Norime pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo kreiptis dėl tokių duomenų pateikimo, toks jo kreipimasis yra pagrįstas ir teisėtas“, – teigiama pranešime.
„Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs teisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro reikalavimą, privalo jį vykdyti“, – rašoma jame.
Taip prokuratūra reagavo į sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareiškimą, kad teisėsauga ir V. Janušonis kėsinasi į anoniminių pranešėjų apie problemas Klaipėdos ligoninėje tapatybę.
Perspėja dėl viešinimo
Ministerija sausio pradžioje gavo Klaipėdos policijos raštą su prašymu pateikti detalią informaciją apie anoniminį pranešimą – siuntimo laiką, elektroninį paštą, IP adresus.
Pernai šis pranešimas buvo paviešintas. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, anoniminį laišką neatskleisdama jokių asmens duomenų pernai lapkritį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje perskaitė viceministrė Lina Jaruševičienė.
„Kaip laiškas pasiekė žiniasklaidos priemones, informacijos neturime. Galbūt jį išplatino patys ligoninės darbuotojai, negalime pasakyti“, – BNS sakė ministerijos atstovė spaudai Valda Dirginčienė.
Prokuratūra pabrėžė, kad anonimiškai pateikta informacija viešinimo aspektu visuomet privalo būti vertinama kaip ypatingai jautri, ypač, jei joje yra kaltinančio pobūdžio teiginiai apie konkretų fizinį ar juridinį asmenį.
„Tokio pranešimo turinio viešinimas, nepatikrinus teiginių pagrįstumo ir nenuasmeninus (...), gali sukelti teisines pasekmes – pranešime identifikuojamo asmens kreipimąsi į teisėsaugą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo“, – rašoma pranešime.
Jame teigiama, kad anoniminio pranešimo paviešinimo atveju asmuo neturi galimybės dėl garbės ir orumo gynimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes nežino į ką nukreipti savo procesinį reikalavimą.
Tuo metu teisėsauga gavusi prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo ir nustačiusi tinkamas tam aplinkybes, tyrimą privalo pradėti bei surinkti visus jam reikšmingus duomenis, teigia prokuratūra.
Ragina naudotis pranešėjų teisėmis
Generalinė prokuratūra teigia, kad kilus viešai išreikštai abejonei dėl teisėsaugos veiksmų, ji kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją papildomos informacijos ir sausio 22 dieną gavo atsakymą. Jame patvirtinama, kad anoniminis skundas surašytas ne įstatyme dėl pranešėjų apsaugos nustatyta tvarka.
Anot prokuratūros, tai reiškia, kad šiam asmeniui šiuo metu nėra galimybės taikyti minėtame įstatyme nustatytų konfidencialumo apsaugų ir garantijų.
Prokuratūra taip pat pabrėžia, kad pernai įsigaliojusio Pranešėjų apsaugos įstatymo numatytomis galimybėmis asmuo gali pasinaudoti bet kuriuo metu.
„Daugybiniai, tęstiniai ir ne su vienu darbuotoju susiję psichologinio smurto ar kiti panašaus pobūdžio atvejai galėtų būti įvertinti kaip atitinkantys Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytus, tačiau konkretus įvertinimas ir sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo galimas tik detaliai susipažinus su specialioje formoje pateiktais duomenimis“, – rašoma pranešime.
„Siekdama, kad Lietuvos žmonės, galimai patiriantys nederamą elgesį jų darbovietėje ar turintys duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, jaustųsi saugūs teikdami tokio pobūdžio informaciją, prokuratūra dar kartą kviečia susipažinti su Pranešėjų apsaugos įstatymu bei jo nuostatomis“, – teigiama jame.
