Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai sausį, gavusi pranešimą dėl Žalgirio klinikoje vakcina nuo COVID-19 paskiepytų 24 asmenų, nepriklausiusių tuo metu nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms.
Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis konstatuota, kad visi tuo metu prioritetinėms asmenų grupėms nepriklausę, tačiau paskiepyti asmenys su Žalgirio klinika buvo susiję betarpiškai: vieni atliko apsaugos funkcijas, kiti atvykdavo dėstyti ir dirbti su studentais, dar kiti savanoriavo.
Pasak pranešimo, darytina išvada, kad šių žmonių nepaskiepijus būtų kilusi rizika, jog jie gali platinti infekciją ir taip trikdyti klinikos darbą, pažeisti pacientų saugumą.
STT pernai vasarą įtarimus piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu buvo pareiškusi tuometinei Žalgirio klinikos vadovei Vytautei Pečiulienei ir dviem darbuotojams.
Prokuratūros pranešime nurodoma, kad teisės aktai skiepijant nuo koronaviruso klinikoje buvo pažeisti, bet padaryti veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, jog Žalgirio klinikos atsakingi asmenys pažeidė teisės aktų nuostatas dėl prioritetinių asmenų skiepijimo, tačiau faktinių duomenų apie neteisėtus susitarimus ar korupcinio pobūdžio paskatas nenustatyta.
Kaip skelbiama pranešime, įvertinta, kad „šių asmenų veiksmai nebuvo tokie pavojingi ir nesukėlė tokios didelės žalos valstybei, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami ir kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas“.
Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų pagrįsti įtarimams, jog klinikoje buvo klastojami skiepijimo protokolai.
Pasak pranešimo, taip pat negalima teigti, jog savanorystės sutarčių ir grafikų sudarymas, galimai nurodant jose ankstesnes sudarymo datas, padarė klinikai ir valstybei tokią žalą, kad galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą.
Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras konstatavo, kad Žalgirio klinikoje nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos, todėl atsakingų asmenų veiksmai galėtų būti vertinami ne baudžiamosios, tačiau tarnybinės atsakomybės prasme.
Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atsakingoms institucijoms pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą skiepijimą organizavusių asmenų atžvilgiu.
