Profesoriaus teigimu, mokslo požiūriu šis virusas ir pandemija yra priminimas, kad esame gamtos dalis, ką esame kiek primiršę.
„Kadangi esame gamtos dalis, tai mums galioja tam tikri dėsniai. Gamtos tikslas yra vienas – išgyventi, o tai reiškia dauginti savo genus. Ir virusai yra viena iš gamtos įvairovių formų. Tai – parazitiniai organizmai, kurie išgyventi tik patekę į kitą organizmą. Nes gali savo geną padauginti tik patekę į ląstelę. Virusai veikia panašiai kaip teroristai, kurie užgrobia lėktuvą ir panaudoja savo tikslams“, – pasakojo mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad virusų yra įvairių ir įvairių jų išgyvenimo strategijų, jų galimybė išgyventi išauga išplėtus jų šeimininkų ratą. Kalbėdamas apie naujojo visą pasaulį prikausčiusio viruso kilmę V. Šikšnys priminė, kad Covid-19, kaip ir kitų koronavirusų, šeimininkas yra šikšnosparnis.
„Kodėl šie virusai mus žudo, o šikšnosparnių ne? Jų ląstelėse pastoviai yra didelė interferono koncentracija, kuris yra atsakas į viruso infekciją ir sukelia uždegimą, citokino audras, kurios dažnai nužudo žmones, kai juos užpuola virusai. Bet kodėl šikšnosparnių imuninė sistema ir atsakas į interferoną pasikeitė?
Atsakymas yra gana paprastas – šikšnosparnis turi kovoti su nuolatiniu uždegimu, kuris atsiranda dėl to, kad šikšnosparnis yra vienintelis skraidantis žinduolis, o skraidymas reikalauja labai daug energijos. Dėl to susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie sukelia DNR pažeidimus, o tai sukelia šikšnosparnio organizme uždegimą. Kad to uždegimo nebūtų, evoliucijos eigoje šikšnosparnių imuninė sistema pakito taip, kad ji nesukelia tokio atsako ir tokio stipraus uždegimo“, – aiškino V. Šikšnys.
Į klausimą, kodėl taip paplito būtent Covid-19, mokslininkas atsakė taip: „Todėl, kad jis labai gerai limpa prie receptoriaus žmogaus ląstelėse, todėl efektyviai užkrečia žmones, o tokias savybes jis įgijo šikšnosparnio kūne.“
Turime išmokti pamokas
Profesoriaus teigimu, globaliu požiūriu mūsų susidūrimas su Covid-19 išsivystė į pandemiją, kuri turi labai daug pasekmių tiek sveikatai, tiek ekonomikai.
„Bet mokslo požiūriu tai, matyt, nieko naujo. Mūsų ir ateityje laukia nauji susitikimai su virusais. Tai – lyg mūšio laukas, kur turime išmokti pamokas, kad būtume geriau pasiruošę.
Kol nėra vakcinos ar dauguma mūsų nepersirgo įgydami imunitetą, vienintelė priemonė – laikytis socialinio atstumo, vengti žmonių susibūrimo vietų, laikytis elementarių higienos reikalavimų“, – akcentavo mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad tai svarbiausia galvojant ne tiek apie save, kiek apie kitą žmogų.
„Galbūt tu persirgsi lengvai, bet padovanosi virusą kitam žmogui. Ir kitam tai gali būti mirties ar gyvybės klausimas ir turbūt nė vienas mūsų nenorėtų susidurti su hamletišku klausimu „būti ar nebūti. Turbūt ir kaukės, kurių daugelis taip nemėgstame, vėliau taps įprasta socialine norma, kaip yra ir Japonijoje, kur jomis tesistebi tik turistai“, – kalbėjo jis.
Išbando daugiau nei 100 vakcinų
Anot V. Šikšnio, vienas kelias, kaip galima išvengti ligos, – vakcina: „Daug mokslininkų jos ieško, šiuo metu yra bandoma apie 100 įvairių vakcinų. Kitas kelias – įgyti imunitetą, natūralią apsaugą. Tačiau neaišku, ar tai bus ilgalaikis imunitetas, ar kaip gripo viruso atveju jis keisis ir reikės iš naujo jį įgyti. Dar daug nėra aišku.“
Paklaustas, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų labiausiai saugotis, mokslininkas aiškino, kad tokio amžiaus žmonių imuninė sistema būna labiau nusilpusi.
„Tai įvyksta dėl to, kad tokiame amžiuje turi kitų pašalinių ligų, kurios silpnina imunitetą ir virusas suranda tas silpnąsias vietas“, – sakė jis.
