Pirmadienį prezidentūroje vyko Sveikatos forumas „Covid-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės. Forume pasisakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.
Į ekspertų siūlymus nebuvo sureaguota anksčiau
Profesorius savo kalbą pradėjo pabrėždamas, kad pandemiją kiekvienas žmogus išgyveno skirtingai. Vieniems ji pareikalavo daugiau pastangų nei kitiems, todėl ir kiekvieno išmoktos pamokos gali gerokai skirtis.
Skirtinga situacija matyti ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Daugiausiai koronaviruso atvejų buvo fiksuota Čekijoje, o mažiausiai – Suomijoje. Čia nuo Covid-19 mirė mažiausiai žmonių.
„Matome, kad Lietuva yra viduryje. Pagal mirčių skaičių esame 14 vietoje, o 5 vietoje pagal užsikrėtimą. Pagal testavimo apimtis Lietuva yra 8 vietoje“, – situaciją apžvelgia M. Stankūnas.
Duomenys, pasak profesoriaus, parodo, kokia situacija šalyje yra jau po kelių kėlinių. Pernai metų gale buvo dienų, kai dėl koronaviruso mirdavo ne viena dešimtis gyventojų.
„Gruodžio 18 dieną buvo nustatyti 3927 atvejai, daugiausiai žmonių nuo Covid-19 mirė Kalėdų dieną. Tą dieną netekome 62 mums artimų žmonių“, – kalba M. Stankūnas.
Tuo metu profesorius sako girdėjęs daug svarstymų, ar verta stengtis išsaugoti šias gyvybes.
„Reikėtų priminti, kad dar gruodžio 1 d. tarybos nariai kvietė tuometinę Vyriausybę peržiūrėti karantino taisykles. Gaila, nei į tą kvietimą, nei į gruodžio 6 d. susitikimą nebuvo sureaguota. Vėliau matysime, kad tos priemonės, nors ir skausmingos, padėjo pakeisti pandemijos kryptį“, – sako M. Stankūnas.
Tačiau įvestas griežtas karantinas, pasak M. Stankūno, buvo ir yra tik savotiškas laiko stabdytojas, padedantis sveikatos apsaugos sistemai tvarkytis su išaugusiu pacientų skaičiumi, kol į šalį atkeliavo vakcinos.
„Remdamiesi kitų šalių, pirmiausia, Izraelio patirtimi, prognozavome, kad pokyčiai turėtų išryškėti vakcinuotų žmonių skaičiui pasiekus 40 proc. lygį. Buvome maloniai nustebinti, kai atvejų ir hospitalizacijų kritimas kirto ribą.
Reikėtų prisiminti, kad lygiai prieš mėnesį gegužės 20 d. turėjome 1032 žmones gydomus ligoninėje ir 7 dienų naujų atvejų vidurkis siekė 850“, – pastebėjimais dalinasi M. Stankūnas.
Pandemija galėjo būti suvaldyta efektyviau
Kaip sako profesorius, Covid-19 pandemija dar ilgai bus diskusijų objektu, o jos metu sukaupta patirtis bus panaudota ateityje sprendžiant kitus sveikatos priežiūros sistemos iššūkius.
Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip sveikatos priežiūros specialistai mato pandemijos suvaldymą.
„Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojai Covid-19 pandemijos suvaldymą pirmosios bangos metu vertino pozityviau nei antros.
Sveikatos ekspertų tarybos vaidmenį vertino teigiamai, bet svarbu paminėti, kad du trečdaliai apklaustųjų mano, kad jei ekspertų taryba į pandemijos valdymą būtų įsijungusi anksčiau, ji būtų suvaldyta sėkmingiau“, – rezultatus apžvelgia M. Stankūnas.
Apklausoje taip pat buvo klausta sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie Vyriausybės taikytas pandemijos valdymo priemones ir tai, ar jos buvo pagrįstos.
„Matome, kad daugiau nei 44 proc. respondentų buvo linkę pritarti teiginiui (kad Vyriausybės sprendimai buvo pagrįsti – aut. past.), beveik tris kartus mažiau tyrimo dalyvių turėjo priešingą nuomonę“, – sako M. Stankūnas.
Apklausoje taip pat klausta, kokius lyderių veiksmus respondentai matė kaip svarbiausius panašių krizių metu.
„Atsakymas buvo, kad sprendimų priėmime būtina konsultuotis su savo srities profesionalais, užtikrinti atvirą ir tikslią informacijos sklaidą šalyje bei palaikyti komunikaciją su bendruomene“, – sako M. Stankūnas.
Išskyrė pamokas, kurias dar reikia išmokti
Nors pandemija išmokė daugybės pamokų ir suteikė daugybę patirčių, kuriomis ateityje bus naudojamasi ir toliau, vis dėlto išmokti dar yra ką. M. Stankūnas išskyrė penkias sritis, kur dar reikėtų pasistengti: 1) Lietuva yra globalaus pasaulio dalis; 2) Lyderystės kultūra visuose lygiuose; 3) Atvira komunikacija; 4) Įrodymais grindžiami sprendimai; 5) Sveikatos sektoriaus pasiruošimas ir lyderystė.
„Covid-19 pandemija turėtų sustiprinti visuomenės supratimą, kad esame globalaus pasaulio dalis. Tai suteikia mums praktiškai neribotai keliauti, mokytis, prekiauti, tačiau ir tam tikras rizikas. Mums turi rūpėti, kas vyksta kitose pasaulio šalyse, problemos nėra vien tik jų.
Tai yra ir mūsų problemos, kaip parodė pandemija, gali būti labai skaudžiomis. Pandemija nebus laimėta Lietuvoje, kol ji nebus suvaldyta kitose pasaulio šalyse“, – sako M. Stankūnas.
Pandemija taip pat parodė, kokio lyderio reikia visuomenei, buvo svarstoma, koks lyderis pandemijos akivaizdoje yra geriausias.
„Abejojama, ar charizmatiška asmenybė būtų tinkamiausias sprendimas. Priešingai, charizmatiškas lyderis gali įtikinti priimti sprendimus, kurie ne visada bus geriausi. Pabrėžiama, kad kovoje su pandemija svarbiausia greitas reagavimas, geras koordinavimas, įrodymais grindžiami sprendimai ir jų iškomunikavimas. Lyderio uždavinys yra skatinti geriausių sprendimų paiešką, kuri turi būti atliekama pasitelkiant mokslininkus.
Įvairios aplinkybės sąlygoja, kad Lietuvoje nebuvo aiškaus ir platų visuomenės palaikymą turinčio lyderio, kokį galima matyti kitose šalyse, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje. Tai lėmė, kad šis trūkumas Lietuvoje buvo kompensuojamas lyderystės epizodais, kurie leido pamatyti mūsų šalies potencialą. Manyčiau, kad Lietuvoje svarbu jį auginti“, – sako M. Stankūnas.
Pasak profesoriaus, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir komunikacijai. Žinutės turėtų būti aiškios ir trumpos, o jas pirmiausia turėtų ištransliuoti mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai, o ne politikai.
„Pabrėžiama, kad pandemijos komunikacijoje turėtų dominuoti adekvatus susirūpinimas, o ne baimė. Taip pat komunikuojant su visuomene svarbu pabrėžti gerus elgsenos pavyzdžius, o ne blogus“, – kalba M. Stankūnas.
Ekspertas teigia, kad įvairiose šalyse susikūrusios ekspertų grupės taip pat yra laikomos geru sprendimu. Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei subūrus nepriklausomų sveikatos ekspertų tarybą buvo padidintas sprendimų viešumas.
„Žygdarbių dar tikrai reikės“
Vis dėlto kone didžiausias iššūkis pandemijos metu teko šalies sveikatos priežiūros sistemai.
„Buvo aišku, kad reikia plokštinti kreivę. Antrosios bangos metu šis uždavinys buvo tik iš dalies išpildytas. 2021 m. sausio 3 d. dėl Covid-19 buvo gydomas 2571 pacientas, tai sudarė beveik trečdalį tuo metu ligoninėse gydomų ligonių“, – sako M. Stankūnas.
Norint, kad sveikatos apsaugos sistema atsilaikytų prieš pandemiją, svarbu atlikti parengiamuosius darbus penkiose srityse: valdymas ir finansavimas, žmogiškieji ištekliai, įranga ir technologijos, visuomenės sveikatos funkcijos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
„Pripažįstama, kad be visuomenės įsitraukimo mūsų kova su pandemija gali būti pralaimėta. Covid-19 pandemija paskatino paprastus žmones atlikti nepaprastus žygdarbius, tačiau šiuo metu galime pasidžiaugti tik ramesniu laiku, o ne laimėta kova. Jei ir nebus tokių tragiškų bangų, kaip praėjusią žiemą, tai mūsų laukia ilgas ir sunkus kelias šalinant pandemijos pasekmes, o čia žygdarbių dar tikrai reikės“, – apibendrina M. Stankūnas.
