Plačiau apie kvaišalų vartojimo tendencijas jaunimo tarpe pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Turbūt visiems žinoma, jog Lietuvoje alkoholio suvartojama bene daugiausiai pasaulyje. Kiek pas jus tenka vaikų, nusinuodijusių nuo alkoholio?
Tikslios statistikos dabar nepasakyčiau, bet drįsčiau teigti, kad apsinuodijimai alkoholiu dabar yra retenybė. Anksčiau tai pasitaikydavo kur kas dažniau. O dėl alkoholio – reikėtų pagalvoti, kada paskutinį kartą susidūrėme su atveju, kai nepilnametis būtų nusinuodijęs tik nuo alkoholio. Tokios yra paskutinio dešimtmečio tendencijos.
Kokie dažniausi ženklai, rodantys apsinuodijimą nuo alkoholio?
Labai paprasti – sąmonės sutrikimas, pykimas, vėmimas. Vaikai dažniausiai pas mus patenka, kai yra sutrikusi sąmonė. Dėl vėmimo kyla itin didelė rizika užspringti: gali būti plaučių uždegimas, o kartais – ir viena iš mirtinų komplikacijų.
Kokios rizikos gresia, kuomet yra maišomas alkoholis su narkotinėmis medžiagomis?
Tokiais atvejais kalbame apie dvigubai didesnį neigiamą poveikį. Bet kartais gali būti labai sunku įvertinti, kuo žmogus nusinuodijo.
Nusinuodijimo alkoholiu simptomai yra lengvai atpažįstami – kvapas, pykinimas, nereagavimas į aplinką. Tuo tarpu įvertinti cheminių medžiagų vartojimo simptomus sunkiau – jų yra labai daug, be to, sunku atskirti, kurie simptomai nulemti alkoholio vartojimo, o kurie – narkotikų vartojimo. Iš praktikos galiu pasakyti, kad paaugliai mažai maišo. Jie daugiau vartoja narkotikus ir psichoaktyvias medžiagas.
Vis daugiau tenka girdėti, jog nepilnamečių tarpe alkoholis yra atgyvena, dabar madinga vartoti narkotikus. Ar pats tai pastebite?
Absoliučiai taip. Paskutiniais metais nepilnamečių, patenkančių į skubios pagalbos skyrių dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis skaičius didėja geometrine progresija. Aš manau, kad tai lemia laikmetis. Nepamirškime – tai nėra tik Lietuvos problema. Neseniai buvau susitikęs su kolegomis iš JAV. JAV yra itin paplitę gatvės narkotikai – ypač fentanilis, opiatas, kuris yra 100 kartų stipresnis už morfiną. Lietuvoje fentanilis irgi išstūmė daugelį kitų narkotikų, taip pat ir heroiną. Labai dažnai fentanilio perdozavimas baigiasi mirtimi.
Narkotinių medžiagų vartojimas pakankamai paplitęs ir Skandinavijos šalyse. Reikėtų pasidomėti ir Islandijos istorija – prieš 20 metų ten narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe buvo vienas didžiausių Europoje, o šiandien – vienas mažiausių. Tai ilgalaikio darbo rezultatas, pasiektas įgyvendinant garsiąją programą „Jaunimo planeta“ (angl. planet youth)
Paauglystėje yra normalu eksperimentuoti, o kad eksperimentuojama būtent su narkotikais – kaip minėjau, tai yra laikmečio tendencija. Kiek aš esu kalbėjęs su jaunuoliais ir jaunuolėmis – tu esi labai nemadingas, jei nevartoji kanapių. Jei nepavaišini savo panelės kanapėmis – tu vos ne lūzeris. Vyrauja tokia opinija.
Taip, tai yra mados, tapatumo klausimas. Kiek daugelis prisimename paauglystę – tai labai savotiškas, kartais pavojingas gyvenimo tarpsnis. Paauglystėje svarbu iš kitų išsiskirti. Lengviausia išsiskirti – darant kvailystes.
Ar paaugliai Jums sako, ką vartojo, ar dažniau patys nežino?
Jie dažnai nežino, ką vartojo. Mūsų testai, kuriuos naudojame kasdieniniame darbe dažniausiai narkotikų neaptinka – aptinkame tik pačias dažniausias medžiagas. Metamfetaminą, benzodiazepinus, opiatus, kabinoidus.
O medžiagų šiandien yra virš 800. Jie pabando ir viskas, o mums tenka rūpintis pasekmėmis. Tada belieka simptominė terapija. Tokiais atvejais, kai yra policijos prašymas, mes imame kraują bei šlapimą, siunčiame į Vilniuje esančią toksikologinę laboratoriją. Antras gydymas – simptominis. Konkretesnis gydymas taikomas tik prieš opiatus ir benzodiazepinus (migdomuosius). Bet šios medžiagos nėra labai paplitusios paauglių tarpe, vis dėlto, tai yra receptiniai vaistai.
Viena iš narkotikų vartojimų rizikų – priklausomybėmis formavimasis. Kaip greitai nepilnamečiams gali pradėti formuotis priklausomybė nuo narkotinių medžiagų?
Priklausomybės formavimasis yra rizika, kuri galima bet kokiame amžiuje. Žinoma, tai labai individualus klausimas. Kiek žinau, nuo heroino vieno ar dviejų injekcijų gali vystytis priklausomybė. Bet tai introveninis narkotikas ir bent jau paauglių tarpe tikrai nevartojimas.
Galbūt vienam žmogui užtinka kelių mėnesių – žmogui patinka gyventi pastoviame kaife, organizmas gauna malonumą, išsiskiria laimės hormonas serotoninas. Galbūt jam nesiseka gyvenime, jis patiria pašaipas, neturi draugų. Ir štai randa malonumo šaltinį. Organizmas prie to prisitaiko ir nori malonumo pastoviai.
Dabar daug kalbama apie narkotikų vartojimą mokyklose, platinimo užkardymą. Iš to kiek teko bendrauti su vartojančiais nepilnamečiais, gal teko girdėti, kur jie dažniausiai renkasi vartoti narkotikus?
Užvakar buvau uždarame sporto klube. Ten renkasi įvairaus amžiaus kontingentas – būna ir nemažai jaunimo. Ir kalbėjau su tokiais dviem vaikinais – jiems buvo rodos tarp 14 ir 16 metų. Aš jų klausiau, ar sportas, fizinė veikla padeda jiems išvengti psichotropinių medžiagų vartojimo.
Jie atsakė, kad taip. Ir dar paminėjo, jog tarp jų bendraamžių narkotines medžiagas vartoja apie 40-50 proc. nepilnamečių. Aišku, gal ne visi tą daro reguliariai, bet skaičiai neramina.
Grįžtant prie Islandijos modelio, ten akcentas buvo vaikų užimtumas – sportas yra gera vieta savirealizacijai. O dėl vartojimo mokyklose – kas nori, tas vartoja ir mokykloje, ir namuose. Niekas jų nesustabdys.
Gal teko pastebėti, kas vienija pas jus į skyrių patenkančius vaikus? Socialinė klasė, santykiai su tėvais – ar yra pasikartojančių panašumų?
Ką aš pastebiu: arba tai labai prastos socialinės sąlygos, arba atvirkščiai – tai būna vaikai iš turtingesnių šeimų. Gal į pagalbą atvyksta daugiau vaikų iš žemesnės socialinės klasės šeimų, tačiau nepasakyčiau, jog vartojimas yra būdingas tik jiems. Vaikai iš turtingų šeimų patenka gerokai rečiau – gal yra labiau apsiskaitę ir žino, kaip dozuoti. Aišku, galutinis rezultatas dažnai būna toks pats.
Su jų tėvais tenka bendrauti?
Ne, su tėvais nebendraujame. Paprastai su tėvais bendrauja socialiniai darbuotojai. Be abejo, kiekvienu atveju informuojame policiją ir socialinius darbuotojus. Narkotikų vartojimas yra nusikaltimas, tad apie atvejus privalo žinoti ir policija, ir vaiko teisių tarnybos.
Kartais sakoma, jog vaikai yra tėvų atspindys. Taigi, jeigu tėvai namie rūko, tikėtina, kad ir vaikai rūkys. Tačiau daugelis tėvų nevartoja narkotikų, tuo tarpu narkotikų vartojimas tarp nepilnamečių tampa vis didesnė problema. Kodėl taip yra?
Plačiau žiūrint į šį reiškinį – narkotikų vartojimas yra priimtinas kaip gyvenimo norma. Tai matau žiūrėdamas į kai kuriuos influencerius, kai kuriuos šou, verslo atstovus. Būkim biedni, bet teisingi – jie vartoja kaip pasiutę. Jeigu seniau buvo besaikis alkoholio vartojimas tarp visų minėtų kategorijų, tai dabar labiausiai paplitęs narkotikų vartojimas. Vienokiu ar kitokiu būdu jis yra dangstomas, slepiamas. Kai kurios mirtys, kurios yra nulemtos narkotikų perdozavimo, jos yra užtušuojamos, sugalvojamos mistinės priežastys. Tai yra didžiulė nelaimė.
Kitas reikalas – pasižiūrėkite kiek yra paplitęs besaikis el. cigarečių rūkymas. Jų rūkymas paplitęs net ir tarp jaunų mamų. Kartais ryte važiuodamas ir kamštyje stovėdamas bandau suskaičiuoti, kiek vairuotojų nerūko. Būtent taip – ne kiek rūko, o kiek nerūko. Jei anksčiau mamos suprasdavo, kad cigaretės yra itin žalingos, tai dabar jos matomai galvoja, kad nekenksminga yra rūkyti el. cigaretes prie savo vaikų. Tą daro automobiliuose, namuose, gal ir kambariuose. To rezultatas – auga vaikai, kuriems el. cigarečių rūkymas yra norma. Kaip obuolį suvalgyti, ar arbatos atsigerti.
