Portalas tv3.lt pasikalbėjo su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriumi studijoms profesoriumi Kęstučiu Petrikoniu apie netrukus Lietuvoje vyksiantį populiacijos tyrimą.
Kaip ir kiek žmonių ketinama atrinkti liepos 10 dieną pradedamam populiacijos tyrimui?
Planuojame atrinkti iki 21 tūkst., turėdami omenyje imtį, kurią norime padaryti, bet žinodami, kad ne visi norės ir galės ateiti. Planuojame kviesti iki 21 tūkst. skirtingais etapais nuo liepos pradėti ir žiūrėti, kaip seksis susitvarkyti su tais skaičiais žmonių.
Realiai tai trumpas tyrimas, truks nuo 15 iki 30 minučių. Pakviestieji žmonės bus paprašyti užpildyti klausimyną apie persirgtas virusines infekcijas, viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus iki kovo mėnesio.
Tiesiog norime suprasti, kiek realiai persirgo Lietuvos žmonių šita Covid-19 infekcija.
Sakote, kad reikės ateiti. Kur? Ar tyrimas vyks mobiliuosiuose punktuose, ar gydymo įstaigose?
Kadangi laisvėja sąlygos, planuojame į gydymo įstaigas arba šalia gydymo įstaigų į saugias vietas, kad galėtume priimti tuos žmones suderintu laiku, nustatytais intervalais.
Kraujas bus paimamas iš piršto. Iš pradžių buvo kalbama, kad iš venos, tačiau, kadangi testai Lietuvoje yra validuoti ir pakankamai vienodai tikslūs kaip iš venos, tai planuojame, kad užteks iš piršto. Aišku, jeigu bus abejonių, tada bus ieškoma kitų sprendimų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pritaria mūsų siūlomam protokolui. Pasirinkti šeši Lietuvos regionai pagal įvairius kriterijus, pagal sirgusiųjų skaičių, persirgusiųjų skaičių, pagal dydį, pagal nutolimą nuo miestų.
Planuojame, kad per kelias savaites tą tyrimą pavyks padaryti. Žiūrėsime, kaip seksis, kaip žmonės eis, kaip atvažiuos. Kadangi iš piršto duoti kraują, tai kaip gliukozės kiekį pamatuoti, panaši, paprasta metodika.
Ar teisingai suprantu, kad buvo išplėstas tirti planuojamų žmonių skaičius? Iš pradžių tarsi minėta, kad ketinama tirti 7,5 tūkst. gyventojų.
Bendras ištirtųjų skaičius, turbūt į tokį skaičių mes planuojame sueiti (7,5 tūkst. – aut. past.). Bet galvojame, kad ne visi ateis, todėl planuojame pakviesti didesnį skaičių ir matysime, kiek jų eis. Aišku, nenorime trukdyti ir kiekvienas tiriamasis žmogus yra vertybė. Nes reikia ir pakviesti, žmogui reikia prisiruošti, sutikti, ateiti, pasirašyti, ten viskas etiškai, su informavimo formomis, kontaktais.
Norint padaryti tikrą tyrimą, reikia tam tikrų tyrimo organizavimo ir jo įvykdymo etapų, kad paskui tie duomenys būtų patikimi. Nes ir PSO, ir kitos Europos agentūros laukia šitų rezultatų. Kiekviena šalis žiūri į šituos tyrimus ir bando pritaikyti patirtis ir sau.
Sakėte, kad šeši regionai atrinkti pagal susirgimų skaičių, kitus kriterijus, o patys žmonės, kaip atrenkami, kad atitiktų visą populiaciją?
Yra epidemiologiniams tyrimams būdingi [kriterijai]. Ir pagal gyventojų amžių, pagal amžiaus išsidėstymą. Tie žmonės bus pakviečiami per Registrų centrą, bus laiškai. Žmonės gaus laiškus ir turės sukontaktuoti su koordinatoriais tyrimo, pasirinks laiką ir bus pakviesti suderinus patogų laiką atvykti.
Minėjote, kad tai bus kraujo tyrimas iš piršto. Prieš tai tarsi buvo minėta, kad tai galėtų būti PGR testai.
Tai buvo pakeista, nes šiek tiek užtruko tas tyrimas. PGR turėjo aktualumą anksčiau. Ta metodika ir protokolas yra sukurtas ir padarytas, esant reikalui rudenį ir žiemą bus galima pakartoti, kai reikės to paplitimo.
Bet kadangi dabar žinome, kad šitas neaktualu, dabar aktualu persirgusiųjų skaičius. Sakykime, imunoglobulino tam tikra koncentracija ar antikūnų, kaip vadinama, skaičių turinčių, kad žinotume situaciją Lietuvoje.
Nes yra abejonių, kiek be simptomų galėjo persirgti. Vieni sako vienus skaičius, kiti kitus. Mes turime kitų šalių patirtis, galbūt tie skaičiai yra daug kur padidinti, bet tai labai priklauso nuo metodikos.
Dėl to šitam tyrimui pasirinkta tokia metodika, aptarta, suderinta, pagalvota. Aišku, gal mes šiek tiek modifikuosime iki pat tyrimo jo organizavimą, kad jo rezultatai būtų dar patikimesni. Nes visi suprantame, kad turėdami patikimus rezultatus mes galime priimti tam tikrus sprendimus ir įsivaizduoti realią situaciją.
Sakėte, kad tyrimas galėtų trukti kelias savaites. O kada bus viso tyrimo rezultatai? Kada visuomenė galės būti supažindinta su jais?
Turbūt bus kažkokie tarpiniai rezultatai. Priklauso nuo to, kaip seksis, kaip žmonės eis į tą tyrimą. Jeigu žmonės sunkiai eis, tai rezultatai bus vėlesni. Bet, mano galva, mes planuojame, kad galbūt yra tam tikras suinteresuotumas ateiti, padaryti tyrimą ir gauti informaciją žmogui, tai yra įdomu.
Žinote, kiekvienas jaučia skirtingai, kad jis galėjo persirgti. Ir aš iš savo pacientų, kaip gydytojas, turiu tokių, kurie išreiškė abejones, galbūt žiemą jie sirgo kažkokia keista infekcija, galbūt tai yra Covid-19. Bet mes neturėjome instrumentų, negalėjome patikrinti. O dabar jų daugėja, visos šalys turi jų užpirkę.
Kaip suprantu, tyrimu siekiama nustatyti, kiek apskritai žmonių persirgo. Bet minite, kad taip pat svarbu sužinoti, kiek galėjo būti besimptomių formų. Tai kaip tą galima nustatyti? Ar būtent pagal jūsų minėtas apklausas?
Taip, pagal apklausas, nes kitokių būdų nėra. Kalbame apie istoriją, kad ir kelių mėnesių, bet istoriją. Per tą karantino laikotarpį daug kas savo gyvenimą pergalvojo ir koncentravosi į savo simptomus, stebėjo, kiti gal ir registravo, užsirašė ir gana tiksliai gali pasakyti.
Yra ir objektyvi tam tikra istorija apie lankymąsi gydymo įstaigose. Bet šitame tyrime mes pasikliausime žmonių nurodytais požymiais ar simptomais, kuriuos jie patyrė per šitą karantino laikotarpį ir kelis mėnesius iki jo.
Iš pradžių buvo minėta, kad šis tyrimas reikalingas norint sužinoti, ar visuomenė jau yra pasirengusi karantino švelninimui. Bet jis ne tik sušvelnintas, o netrukus bus ir visai nutrauktas. Tai ar vis dar yra prasmės atlikti tyrimą?
Šitas tyrimas jau yra modifikuotas į kitokį. Mes pasiūlėme labai anksti šitą tyrimą. Vienas dalykas, kol buvo išgirsta, kad šito reikia, buvo visi mobilieji punktai užplūsti visų kitų žmonių, rinkti ir kviesti galbūt nelabai etiška buvo, kai reikia gelbėti.
Keturiolika laboratorijų dirbo maksimaliose galimybėse ištirti tuos žmones, kurie turėjo tam tikrų simptomų. Tai dėl to buvo modifikuota ir prisitaikėme kaip mokslo institucija. Siūlėme ir viena, ir kita. Vienu metu siūlėme ir mišrų variantą, jeigu žmogus tiriasi.
Bet visi supranta, kad tas virusologinis tyrimas, viruso ieškojimas ar viruso dalelių ieškojimas nebeturi prasmės. Dabar prasmė yra tirti persirgusiųjų skaičių, kad galėtume ruoštis kitoms bangoms.
Nes mes gi turime situaciją ir informaciją, žinome, ką Lietuvą darė ir koks buvo efektas. pagal šituos rezultatus jau gali ir modeliuotojai, ir epidemiologai skaičiuoti toliau ir kurti įvairius scenarijus, kaip čia Lietuvoje toliau gali būti, jeigu kiltų nauja banga.
Bet persirgusiųjų skaičius nebūtinai reiškia, kad jie turi imunitetą?
Ne. Yra visokių nuomonių. Bet vis tiek ir apie kitas ligas sakome, kad, jeigu tu turi antikūnų, tai vis tiek esi greičiausiai atsparus. Ar gali užsikrėsti dar kartą, čia jau turbūt kitas klausimas. Bet greičiausiai tam pačiam virusui, kuriuo tu jau persirgai, paprastai imunologijos dėsniai yra klasikiniai.
Bet, aišku, kadangi virusai yra apgaulingi, jie mutuoja, turbūt visokių gali būti nuomonių. Lietuvoje šiuo metu inicijuotas ne vienas tyrimas šitoje srityje, tik tiek, kad galbūt šitas tyrimas apims didesnę dalį tiriamųjų, leis surinkti daugiau informacijos.
Kaip suprantu, ne viena mokslo įstaiga atliks populiacijos tyrimą?
LSMU kartu su Vilniaus universitetu. Yra komanda, patys geriausi tos srities žmonės yra įtraukti į tą komandą.
Ačiū už pokalbį.
