Plačiau apie tai – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.
Atrodo, kad šiuo metu tai yra pagrindinė diskusijų tema, aktyviai vystoma tiek Seimo ir Vyriausybės lygmenyje, tiek ir medikų bendruomenėje, taip pat, žinoma, savo nuomonę reiškiant pacientų organizacijoms bei aktyviems visuomenės nariams.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija yra labai aiški – iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų gyventojų sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti reikalaujama jokių priemokų, ir visos sveikatos apsaugos paslaugos turi būti teikiamos nemokamai. Manoma, kad tai leis pasiekti deklaruojamus pagrindinius strateginius tikslus – padidinti medicininių paslaugų prieinamumą, mažinti pacientų eiles bei pagerinti pačių gydytojų savijautą.
Turiu pasakyti, kad apie tuos strateginius tikslus tą patį aš jau girdžiu beveik jau beveik 35 metus ir gerai suprantu, kad daug kam jų įgyvendinimas atrodo tampa panašus į Sizifo darbą, nes visuomenė sensta, todėl sergamumas santykinai didėja, gydytojų bei slaugytojų trūkumas yra ženklus, o dar, turint omenyje, kad didelė dalis medikų yra priešpensinio ar pensinio amžiaus, susidariusią situaciją galima vadinti jau kritine, ypač kalbant apie mažesnius rajonus, kur medikų nepriteklius kai kur tikrai yra katastrofinis.
Priemokos iš pacientų padėjo spręsti finansines problemas
Ne veltui Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė abejones, kad tris dešimtmečius galiojusios ir veikusios sistemos griovimas ir kūrimas kažko naujo sumažins pacientų eiles bei pagerins paslaugų prieinamumą. Tuo labiau daroma prielaida, kad vykdomos reformos gali skatinti korupcijos išaugimą.
Gerai prisimenu buvusio Sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio dėtas pastangas spręsti panašias problemas. Buvo generuojami pasiūlymai taikyti baigusiems gydytojams privalomą 3 metų privalomą atidirbimą bei draudimą imti priemokas už geresnes, aukštesnės kokybės ar individualizuotas paslaugas. Noriu priminti, kad tuo metu Konstitucinio teismo sprendimas buvo nepalankus ministro pasiūlymams.
Kalbant apie privačią mediciną, norėčiau akcentuoti kelis esminius dalykus. Kažkada aš asmeniškai aktyviai prisidėjau prie privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (centrų, klinikų, ambulatorijų, šeimos gydytojo kabinetų) kūrimo bei jų juridinio įteisinimo.
Pagrindinė idėja buvo maksimaliai decentralizuoti teikiamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas tam, kad gyventojams būtų patogiau pasiekti medicinines įstaigas, nesusidarytų didelės eilės, sumažėtų infekcinio užsikrėtimo galimybės ir pan. Tam, kad galėtų išgyventi tik iš lėšų, gaunamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tiek gydytojams, tiek slaugytojams dažnai tekdavo patiems po darbo šluoti ir plauti savo kabinetus, daryti remontus bei maksimaliai sumažinti administracines išlaidas.
Natūralu, kad kai kurioms įstaigoms atsirado poreikis imti iš pacientų (savanoriškai jiems sutinkant) nedideles priemokas. Antrinės sveikatos priežiūros privačių įstaigų įkūrimui buvo reikalingos kur kas didesnės lėšos, kartais skaičiuojamos jau milijonais, todėl išgyventi vien tik už teikiamas konsultacijas ar procedūras iš Privalomojo sveikatos draudimo gaunamais pinigais buvo sudėtinga.
Natūralu, kad privataus kapitalo pagalba bei priemokos iš pacientų padėjo spręsti finansines problemas. Lietuvos gyventojai kasmet už priemokas medicininėms paslaugoms iš savo kišenės sumoka 40 milijonų eurų. Bet teisiškai ar kas nors gali uždrausti jiems mokėti, jai tas daroma savanoriškai. Juk niekas neprotestuoja, kad daugiau nei 80 proc. odontologinės pagalbos teikiama privačiame sektoriuje.
Kodėl žmonės renkasi privačias gydymo įstaigas?
Kodėl dalis žmonių, spręsdami savo sveikatos problemas, pasirenka privačias medicinos įstaigas? Tikriausiai dėl to, kad einame pas mums gerai žinomą konkretų specialistą, kuris suteiks visą reikalingą aukščiausio lygio pagalbą ir nereikės laukti ilgose eilėse. Be to, pacientui yra svarbu ir jauki aplinka, malonus aptarnavimas, rodoma empatija.
Gerai suprantu, kad privačios medicinos įstaigos „nušuntuoja“ iš valstybinių medicinos įstaigų geriausius specialistus, nes moka daugiau ir sukuria palankesnes darbo sąlygas, kas, matyt, gali sąlygoti didesnes eiles poliklinikose. Bet man kyla klausimas, kodėl valstybinės medicininės įstaigos (viešosios, universitetinės), dažnai gaudamos didelį papildomą finansavimą iš savivaldybių, ministerijos, tarptautinių fondų, nesukuria savo darbuotojams tokių sąlygų, kad jie niekur nenorėtų eiti?
Gal ir todėl, kad kai kurių įstaigų per 10 metų, ženkliai mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, administracijos darbuotojų skaičius padidėjo 3 kartus, o, be to, dažnai yra nepalanki psichologinė aplinka, toleruojamas mobingas ir pan. Oficialiai deklaruojama, kad Vyriausybė siekia, kad sveikatos sistema taptų sąžininga ir teisinga kiekvienam pacientui, todėl reikia keisti Sveikatos sistemos įstatymą ir uždrausti priemokas už tas sveikatos paslaugas, kurios apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Panaikinus priemokas pacientams tektų mokėti visą kainą
Matyt, teisiškai ligonių kasos galėtų nutraukti sutartis su tomis privačiomis medicininėmis įstaigomis, kurios ima priemokas, motyvuodamos tuo, kad teikiamų paslaugų Lietuvoje yra perteklius. Neabejotinai, pakeitus įstatymus, galima prognozuoti, kad dalis privačių medicinos įstaigų užsidarys, ypač tais atvejais, jei ten dirbantys yra pensinio amžiaus. Dalis privačių medicinos įstaigų jau dabar dirba, neturėdamos sutarties su ligonių kasomis. Po įstatymo pakeitimo priėmimo, matyt, tokių įstaigų padaugės. Kiek teko stebėti, tokiose įstaigose dirba aukščiausio lygio visoje Lietuvoje gerai žinomi specialistai, todėl pacientai tikrai mokės už teikiamas paslaugas pilną kainą ir dar daugiau.
Dalis pacientų, finansiškai nepajėgių tai padaryti, sugrįš į poliklinikas, tuo pačiu padidindami jose eiles. Vienas iš ministerijos pasiūlytų eilių mažinimo būdų yra registravimas pas specialistą be konkrečios pavardės, nežinant nei jo stažo, nei atsiliepimų internete, nei mokslinių pasiekimų, jei tokie yra. Liaudiškai tariant – katės pirkimas maiše.
Ministerijos vadovybės nuomone, registracija pas bevardį specialistą mažins eiles. Pataruoju metu iš televizijos ekranų ministerijai lojalūs medicininių įstaigų vadovai aiškino, kad valstybinėse įstaigose teikiamos tokios pat kvalifikuotos medicininės paslaugos ir dirba tokie patys kvalifikuoti specialistai, kaip ir privačiose. Niekas to ir nekvestionuoja, nes dirba medikai, turintys licencijas. Licencija patvirtina, kad medikas pilnai atitinka bazinius reikalavimus, keliamus jo specialybei.
Vis dėlto, norėčiau paklausti gerb. ministrės, ar norėtumėte operuotis pas chirurgą, dirbantį pirmą mėnesį po baigimo, ar pas profesorių, turintį 20 metų darbo stažą? Atsakymas, manyčiau, aiškus. Visiškai pritariu oficialiai išsakytoms premjero patarėjo mintims kad sveikatos sistemą reikia skaidrinti, ir mūsų Vyriausybė siekia, kad mūsų sveikatos sistema taptų sąžininga ir teisinga kiekvienam pacientui. Todėl, matyt, 6 ministerijų darbuotojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai yra apdrausti privačiu sveikatos draudimo, tikriausiai, tam, kad sumažintų bendras eiles pas gydytojus.
99 proc. Lietuvos gyventojų, matomai, tik galėtų pasvajoti apie tokį sveikatos draudimą. Nieko nepadarysi, kaip sakė senovės romėnai – „Quod licet Jovi, non licet bovi“ (liet. „Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“). Galiu tik viena pasakyti naujai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei. Protingos reformos reikalingos, bet pasistenkite per daug neišbalansuoti sveikatos apsaugos sistemos, kad neatsitiktų taip, kaip tam rusų laivui Juodojoje jūroje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
