Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas. Prieš COVID-19 pandemiją vaikų skubios pagalbos skyriai stebėdavo didelius mažųjų pacientų, besiskundžiančių šių virusų sukeltų ūminių kvėpavimo takų ligoms būdingais simptomais, srautus. Šeimos gydytojai taip pat sulaukdavo didelio skaičiaus vizitų, konsultacijų ir skambučių. COVID-19 pandemijos metu šie skaičiai reikšmingai sumažėjo.
Princeton Universiteto epidemiologė Rachel Baker pastebi, kad ir JAV stebimas ryškus šių infekcijų sumažėjimas. Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. CDC) duomenimis, 2020 metų gruodžio mėnesio gripo atvejų buvo viena šimtoji, lyginant su 2019 metų gruodžio mėnesiu, kai RSV atvejų skaičiuojama tik viena šimtoji/dvi šimtosios, lyginant su prieškovidiniu laikotarpiu.
R. Baker pažymi, kad ateityje tai galėtų sukelti didesnį žmonių imlumą šiems sukėlėjams ir sąlygoti didesnes epidemijas bei neprognozuojamą virusų plitimą.
Kvėpavimo takų virusinių susirgimų skaičiai pandemijos metu bei kitos virusinės infekcijos
Kvėpavimo takų virusai — tai mums visiems gerai pažįstami gripo, paragripo, RSV, rino, metapneumo ir kiti virusai. Šių virusų sukeliamų infekcijų sumažėjimas stebimas visame pasaulyje. Brazilijoje atlikta studija, kurioje buvo įtraukta daugiau nei 200 vaikų, parodė, kad tiek pačių RSV sukeltų infekcijų, tiek su šiomis infekcijomis susijusių hospitalizavimo atvejų sumažėjo apie 85 proc., lyginant su prieškovidiniu laikotarpiu.
Šioje studijoje pastebima, kad tyrimo metu buvo taikomos karantino priemonės, tokios kaip saugaus atstumo išlaikymas, be to, darželiai ir mokyklos tuo metu buvo uždaryti.
JAV CDC Nacionalinė kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto virusų stebėjimo sistema renka savanoriškai pateikiamus duomenimis. Jie rodo, kad 2020 metais apie šio viruso sukeltas infekcijas buvo pranešta tik 120 kartų, palyginus su 2019 metais, kai užfiksuota net 24 280 pranešimų. Reikia pažymėti, kad RSV yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, kuris išlieka užkrečiamas daugiau nei 6 val. ant kietų paviršių.
Todėl tiek kvėpavimo takų apsauginės priemonės, tiek ir paviršių dezinfekcija bei rankų plovimas muilu arba dezinfekavimas yra svarbūs ir ypač efektyvūs šio viruso profilaktikoje. Viruso sukeltos infekcijos yra sezoninės, stabilios ir pasireiškiančios būtent rudens bei žiemos laikotarpiu. Dažniausiai šio viruso sukeltos infekcijos pavojingos ypač mažiems (iki vienerių arba dvejų metų amžiaus) pacientams. Taip pat asmenims, turintiems gretutinių susirgimų, pavyzdžiui, tokių kaip astma.
Reikšmingą RSV sukeliamų infekcijų sumažėjimą bei su šiomis infekcijomis susijusių hospitalizavimo atvejų kritimą pirmiausiai aprašė P. N. Britton ir bendraautoriai iš Australijos. Jie išanalizavo vaikų (jaunesnių nei 16 metų) kreipimosi į vaikų priėmimo skyrių, hospitalizavimo bei RSV nustatymo PGR būdu duomenis nuo 2015 metų sausio 1 d. iki 2020 metų birželio 30 d. Remiantis PGR tyrimų duomenimis, 2020 metais RSV identifikuoti 94,3 proc. rečiau, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.
Bronchiolito, kuris yra viena pagrindinių RSV sukeltų infekcijų, hospitalizavimo atvejų sumažėjo 85,9 proc., o sunkių bronchiolito atvejų, kai prireikė intensyviosios terapijos, buvo net 89,1 proc. mažiau. Priėmimo skyriuose tokių pacientų sumažėjo net 70,8 proc. Tyrėjai pastebėjo, kad RSV PGR tyrimų buvo atliekama dvigubai daugiau nei priešpandeminiu laikotarpiu, todėl šis atvejų sumažėjimas nėra dirbtinis ar subjektyvus, pavyzdžiui, dėl mažesnio testavimo.
Austrijoje atlikta studija rodo, kad sumažėjus žmonių mobilumo galimybėms, kai buvo taikomi judėjimo ribojimai, kvėpavimo takų virusų paplitimas stipriai sumažėjo. Tyrėjai teigia, kad šis mažėjimas buvo stebimas jau po pirmosios pritaikytų ribojimų savaitės. Žinoma, tai galima paaiškinti būtent kvėpavimo takų virusų, kurie buvo nagrinėti tyrime, inkubaciniu periodu.
Įdomu ir tai, kad M. Belingheri su bendraautoriais iš Italijos pastebėjo, jog taikomos karantino priemonės sumažino ne tik kvėpavimo takų virusinių infekcijų, bet ir raudoniukės, kokliušo, tymų ir vėjaraupių atvejų skaičių. Reikia nepamiršti, ką akcentuoja ir tyrėjai, kad duomenys buvo renkami iš priėmimo skyrių, į kuriuos būtent karantino metu dėl COVID-19 baimės tėvai dažnai bijodavo kreiptis, todėl ir pacientų srautai buvo labai sumažėję. Kita vertus, ryškus kontaktų sumažėjimas, susibūrimų draudimas galėjo turėti įtakos šiems pokyčiams.
Tyrimas atliktas pietryčių Prancūzijoje parodė, kaip pastebimai sumažėjo enterovirusų sukeltų meningitų skaičius. Kadangi karantinas ir pandemija ryškiai pagerino higienos įpročius (pavyzdžiui, rankų plovimą ir dezinfekciją) bei lėmė atstumo laikymąsi (pavyzdžiui, net ir atidarius mokyklas, kontaktinio sporto užsiėmimai siekė tik 20 proc. ikipandeminio lygio), tai galėjo būti šių pokyčių priežastimi.
Gripo, paragripo, žmogaus metapneumo, adenovirusų sukeltų infekcijų skaičiai taip pat sumažėjo. Lynnette Brammer, CDC Gripo priežiūros ir sekimo vadovė, konstatuoja, kad lyginant su priešpadneminiu laikotarpiu, kai gripo viruso būdavo nustatoma apie 20 procentų tirtų ėminių, 2020-aisiais nustatyta tik 1 procentas. FluVue klinikinės tyrimų laboratorijos duomenimis, 2019 gruodžio mėn. buvo nustatyti 50,526 teigiami gripo testai, kai 2020 metų gruodį teigiamų buvo tik 454. Brammer teigia, kad atliekamų tyrimų apimtys nėra sumažėjusios ir tai neturėjo įtakos skaičių kitimui.
Įdomu paminėti, kad rinovirusai nėra taip lengvai „įveikiami“ plaunant rankas ar jas dezinfekuojant, todėl šių virusų sukeltų infekcijų skaičius išlieka stabilus net ir pandeminiu laikotarpiu. Rinovirusas yra kvėpavimo takų virusas, kuris neturi apvalkalo, todėl yra pakankamai atsparus standartinėms dezinfekcinėms priemonėms ir ilgai išlieka ant paviršių. Jis ne tik plinta oro lašeliniu būdu, bet ir gali būti perduodamas kontaktiniu būdu. Pavyzdžiui, per rankas.
2020 metais atliktas tyrimas Japonijoje, kuriame išanalizuoti įvairūs 2244 ėminiai, surinkti iš vaikų, kurie kreipėsi dėl ūminių kvėpavimo takų ligų nuo 2018 sausio iki 2020 rugsėjo mėnesio, kvėpavimo takų. Pastebėta, kad rinovirusai dažniau nustatyti ėminiuose, surinktuose pandeminiu laikotarpiu, lyginant su tais, kurie rinkti iki pandemijos.
Ką tai galėtų reikšti ateities perspektyvoje?
Tikimybė užsikrėsti ir susirgti šių virusų sukeltomis infekcijomis yra nulemta dviejų pagrindinių veiksnių — amžius ir susidūrimo su infekciniais sukėlėjais dažnumas (ekspozicijos). Ar infekcija bus sunki, gali lemti keletas veiksnių, iš kurių pagrindiniai yra genetiniai bei aplinkos veiksniai.
Dažniausiai dėl didesnio kontaktų skaičiaus (darželiuose, mokyklose, turint vyresnius brolius/seseris, kontaktuojant su draugais), anatominių bei fiziologinių ypatumų (kvėpavimo takų ar imuninės sistemos skirtumų, lyginant su suaugusiaisiais) ir dėl kitų veiksnių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis dažniau serga vaikai, o su tuo susijęs nemažas jų hospitalizacijų skaičius.
Sergant praleistų dienų skaičius sąlygoja praleistas pamokas/užsiėmimus bei tėvų nedarbingumą. Be to, virusinės kvėpavimo takų infekcijos gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis ar išprovokuoti vėliau atsirandančius autoimuninius susirgimus.
Visų pirma, pandemijos metu pagerėję higienos įgūdžiai bei kaukių dėvėjimas parodo, kaip tai daro įtaką mums įprastų kvėpavimo takų virusinių patogenų, tokių kaip gripo, paragripo, taip pat ir SARS-CoV-2 viruso ar kitų kvėpavimo takų virusų plitimui. Taigi elementarių ir sąlyginai pigių priemonių (tokių kaip rankų plovimas, dezinfekcija, kaukių dėvėjimas) taikymas net ir ne pandemijos metu galėtų reikšmingai sumažinti virusų plitimą ir sergamumą. Be to, tai gali apsaugoti ir nuo oro taršos, kuri taip pat yra svarbus veiksnys kvėpavimo takų susirgimams ir imlumui virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms.
Kita vertus, mažėjantys susirgimų atvejai gali sąlygoti didesnį skaičių šiems virusams imlių žmonių. R. Baker teigia, kad ateityje šių virusų sukeltų infekcijų protrūkiai gali būti didesni ir neprognozuojami. Nuolatinis susidūrimas su tokiais kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjais treniruoja mūsų imuninę sistemą.
Be to, nuolatinis kaukių nešiojimas gali sutrikdyti vaikų socializaciją, apsunkina neverbalinį bendravimą. O nuolatinis mokymasis namuose skatina didesnį nuovargį. Uždarytos mokymosi įstaigos, fizinio aktyvumo stoka taip pat lemia tiek blogėjančia psichinę, tiek ir fizinę vaiko sveikatą.Nors vieningo atsakymo, kas geriau, nėra, tačiau sutariama, kad pasikeitus požiūriui į kvėpavimo takų sukėlėjus, geresnis jų plitimo supratimas ir pagerėję asmens apsaugos priemonių naudojimo įgūdžiai turėtų būti išlaikomi, norint išvengti virusų protrūkių ateityje.
Parengė doc. dr. Lina Jankauskaitė
Šaltinis: infocovid.lt
