• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinią apie kompanijos „Pfizer“ kuriamą lūkesčius pranokstančią vakciną temdo nerimas dėl su audinėmis siejamų viruso mutacijų. Anot imunologės prof. Aurelijos Žvirblienės, vienas tokiu atveju galimų liūdnesnių scenarijų – vakcinos kūrimas iš naujo. 

Žinią apie kompanijos „Pfizer“ kuriamą lūkesčius pranokstančią vakciną temdo nerimas dėl su audinėmis siejamų viruso mutacijų. Anot imunologės prof. Aurelijos Žvirblienės, vienas tokiu atveju galimų liūdnesnių scenarijų – vakcinos kūrimas iš naujo. 

REKLAMA

Nors skelbiama, kad vakcina galėtų pasirodyti šių metų pabaigoje, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė teigė, kad skiepų mūsų šalyje realiausia sulaukti tik kitąmet.

Visgi kartu ji pabrėžė, kad dar reikia sulaukti galutinių tyrimų, informacijos apie galimus šalutinius poveikius. Negana to, didelė grėsmė kyla dėl viruso mutavimo.

Pasiskiepyti turėtų bent 70 proc. populiacijos  

Kalbėdama apie galimybes, kad greitu metu galėtume sulaukti sėkmingo vakcinos sukūrimo, A. Žvirblienė sakė, kad prognozės yra labai nedėkingas dalykas, tačiau pabrėžė, jog skiepai yra pripažinta priemonė ir turėtų būti efektyvi.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei pakankamai didelis skaičius žmonių turi atsparumą, tai, žinoma, kad viruso plitimas yra labai reikšmingai stabdomas. Jei būtų vakcina užregistruota iki metų galo, gamintojas turėtų prigaminti pakankamai dozių. 

REKLAMA

Kalbama, kad virš milijardo dozių turėtų būti pagaminta kitais metais, tad šiais metais nelabai būtų realu tikėtis, kad visiems užtektų. O jau kai bus jos prigaminta, vakciną reikės atsivežti ir pradėti skiepyti. Aišku, priklausys nuo žmonių nusiteikimo, kol kas nėra Lietuvoje labai didelis procentas žmonių, kurie sutiktų pasiskiepyti“, – aiškino A. Žvirblienė.

Profesorė pabrėžė, kad norint pasiekti viruso plitimo valdymo efektą, turėtų pasiskiepyti apie 70 proc. populiacijos. Ji pridūrė, kad nereikėtų pamiršti, jog dalis žmonių yra persirgę ir turi atsparumą.

REKLAMA
REKLAMA

Dar reikia sulaukti rezultatų

„Tikėkimės, kad vakcina bus sėkminga, bet reikia sulaukti klinikinių tyrimų pabaigos. Nes kol kas paskelbtas tarpinis rezultatas. Ir jie tokie, kad užsikrėtė 94 asmenys placebo ir vakcinos grupėje. Didžioji dalis asmenų buvo placebo grupėje ir pagal tai vakcinos efektyvumas ir yra paskaičiuotas. 

Bet tam, kad trečios fazės klinikinis tyrimas būtų baigtas, pagal protokolą turi užsikrėsti 164 asmenys, savanoriai, dalyvaujantys tyrime. Ir tada turės būti įvertinti ir visi pašaliniai efektai, taigi, ne tik efektyvumas, bet ir saugumas“, – aiškino specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nerimas dėl viruso mutacijos

Nerimo banga nuvilnijo Danijai paskelbus apie pavojingą koronaviruso mutaciją, siejama su ten auginamomis audinėmis. Mokslininkės teigimu, šis susirūpinimas kilęs neatsitiktinai, nes virusas visą laiką evoliucionuoja ir mutacijos yra natūrali to dalis.

„Kuo virusas labiau plinta, tuo daugiau tų klaidų jo genome atsiranda. Ir jei jos yra palankios virusui, tai tie variantai ir išgyvena. Kuo Danijos audinių pavyzdys yra grėsmingas? Virusas peršoko į kitą šeimininką, t. y. audinę ir tai nėra naujiena, nes šis virusas užkrečia ne tik jas, bet ir šeškus, kates ir t.t. 

REKLAMA

Ir kai vyksta toks viruso šeimininko keitimas, tas viruso evoliucijos procesas vyksta dar intensyviau. Tai reiškia, kad viruso pokyčiai, kurie yra įvykę, gali būti priežastis to, kad susidarę antikūnai ir apskritai imunitetas prieš tą virusą nebebus toks efektyvus", – aiškino imunologė.

Paveiktų vakcinų efektyvumą

Anot A. Žvirblienės, tokius atveju ir taip laukiamų kuriamų vakcinų efektyvumas sumažėtų, todėl šiuo metu yra aktyviai reaguojama – ir audinės naikinamos, ir žmonės, užsikrėtę šiuo virusu, izoliuojami. Ji pabrėžė, kad kuo greičiau židinys bus lokalizuotas, tai problemos ir neliks. 

REKLAMA

Kaip pridūrė mokslininkė, niekas pasaulyje negali žinoti, kur link vyks viruso evoliucija.

„Visos tos vakcinos, kurios kuriamos, naudoja tą viruso seka, kuri buvo iki šiol žinoma. Kitaip yra neįmanoma sukurti vakcinų“, – sakė ji.

Anot A. Žvirblienės, tos mutacijos gali nebūti tokios reikšmingos, juo labiau gal tos mutacijos neišplis. Vis dėlto vadovaujantis liūdnesniu scenarijumi vakcinų kūrimo darbai turėtų būti pradėti iš naujo.

„Jei labai stipriai pasikeis viruso baltymas, kurio pagrindu kuriamos dabartinės vakcinos, tai nebus kito pasirinkimo kaip naudojant tas technologijas kurti naują vakcinų variantą. Bet kadangi technologijos jau išbandytos, tai nėra toks neįveikiamas dalykas“, – aiškino ji.

Mokslininkė pridūrė, kad nebūtinai Danijos audinių fermoje įvykusi mutacija turi atsikartoti kitų šalių tokiose fermose, tam reikia ir tyrimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų