„Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas. Vadovams bus galima susikurti atskirą savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, jos nereikės derinti nei su darbo taryba, nei su profesine sąjunga, ir vadovui suteikiamos visos galios“, – trečiadienį per susitikimą su opozicine „valstiečių“ frakcija Seime sakė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.
„Vadovas galės nustatyti, kiek darbuotojų reikia, koks darbuotojo darbo krūvis, koks jam bus skiriamas darbo užmokestis, planuojama aukščiausias šakutes panaikinti, palikti tik žemiausias šakutes, ir viskas atiduodama į vadovo rankas. Nepotizmas rajonuose tikrai labai klesti, tai draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami“, – kalbėjo I. Petraitienė.
Profesinės sąjungos vadovė taip pat išsakė abejonių dėl siūlymo valstybės tarnautojų algas skaičiuoti ne pagal bazinį dydį, kaip šiuo metu, o siejant su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
„Šiuo metu atlyginimas skaičiuojamas nuo bazinio dydžio, dabar planuojama, kad darbo užmokesčio bazės vidurkis bus skaičiuojamas 2023 metams imant 2021 metų vidurkį. Mes kėlėme klausimą, kad taip negali būti, paprastai darbo užmokestis kildavo kas metai, juk situacija keičiasi, dabar visi puikiai žino, kokia infliacija, tai ką, nebus į nieką atsižvelgta?“ – kalbėjo I. Petraitienė.
Valstybės tarnybos pertvarką šią savaitę pristačiusi VRM teigia, kad pakeitimai būtini norint modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad valstybės tarnybos reforma leis lankstesnį darbo užmokesčio skaičiavimą tarnautojams, jiems bus mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.
Trečiadienį pristatydama VRM siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.
„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.
VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą šią savaitę pavadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
