Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Spustelėjus pianino klavišą, tarpukario laikus primenančią svetainę užlieja muzika, kūrinys, kurį ir pats Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara, čia dirbęs ir gyvenęs 1939–1940-aisiais itin mėgo skambinti. O atidarius nuotraukų rėmelius atsiveria diplomato gyvenimo akimirkos. Tačiau šeimos ramybė čia truko neilgai, įsibėgėjant karui prie namų Vaižganto gatvėje, Kaune ėmė plūsti žydai, ieškodami vilties pabėgti.
„Jis, matydamas, kad vykstant sovietinei okupacijai karo pabėgėliai ieško galimybių, nusprendė jiems išdavinėti tranzitines Japonijos vizas. Tuo metu pasaulis, jau vykstant 2 pasauliniam karui, buvo gan uždaras ir pabėgėlių nelabai kas norėjo“, – paaiškino istorikas Linas Venclauskas.
Išgelbėjo kelias kartas
Nors ir negavęs palaiminimo iš Japonijos valdžios padėti nelaimėliams, diplomatas rizikavo reputacija, karjera, šeima ir gal net gyvybe ir 1940-ųjų vasarą ryžosi išduoti svarbius dokumentus.
„Sugiharos sprendimas išduoti šias tranzitines vizas, neturint aiškiai apibrėžto vyriausybės leidimo, buvo nepaprastas drąsos aktas“, – pabrėžė L. Venclauskas.
Tokių vizų Č. Sugihara išdavė 2,139 tūkstančius.
„Pagal tą žydišką posakį, kas išgelbėjo vieną gyvybę – išgelbėjo visą pasaulį, tai jis faktiškai 4–5 ir toliau gyvenančias kartas išgelbėjo“, – skaičiavo istorikas.
„Kad galėtume pajusti, suprasti, koks mastas tų gyvybių buvo išgelbėta. Rodydami anūkus, proanūkius, vaikaičius, mes demonstruojam, kiek žmonių buvo paliesta“, – teigė Č. Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė Jurgita Garbaravičienė.
Tokią vizą čia gali pasidaryti kiekvienas lankytojas. Ir net pasiklausyti tuometinių diplomatų pokalbių, pavyzdžiui, Č. Sugiharos ir Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko, kuris taip pat išdavinėjo vizas žydams.
Šiuos vilties namus mecenatai atnaujino savomis ir suaukotomis lėšomis. Ir laukia turistų, mat Č. Sugiharos muziejų prieš koronaviruso pandemiją ir karą Ukrainoje gausiai lankę japonai, dabar, deja, įsibaiminę ir nevažiuoja.
„Tiek japonų, kiek turėjome iki pandemijos ir iki karo, tikrai negrįžta, bet mūsų tikslas – plačiai atverti duris lietuviams, tačiau muziejaus kontekstas prasiplėtęs, tai laukiam turistų iš Britanijos, Olandijos, Vokietijos“, – kalbėjo J. Garbaravičienė.
Čia vyksta ir potyrių ekskursijos, pažintis su Japonijos kultūra, tradicijomis, tiesa, į jas, kaip ir į muziejaus lankymą, reikia iš anksto registruotis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.





































































































































































































































































