Tik apeliacinėje instancijoje, Joniškio gyventojas Karolis K. įrodė, kad buvo dukros apšmeižtas ir nuteistas nepagrįstai. Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad dukros duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl mergaitės tėvą išteisino dėl pateiktų kaltinimų.
Į teismų karuselę Karolis K. įsisuko dėl 2020 m. gruodžio 18-sios vakaro įvykių. Jis kaltintas tuo, kad apie 18.20 val., namuose tyčia, asmeninio konflikto metu, virtuvėje, rankoje laikytu batu, vieną kartą juo smogė dukrai į veido sritį.
Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai vyras esą sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame momenyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, situacija buvo kitokia nei manyta.
Pirmo teismo sprendimas
Pirmiausia ši byla buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose. 2021 m. liepos 20 d. nuosprendžiu Karolis K. buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš artimą žmogų.
Vyras tada nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 70 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taip pat vyras įpareigotas tęsti darbą arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Dukrai iš tėvo priteista 200 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Neigė smurtą
Apeliaciniu skundu nuteistasis Karolis K. prašė priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, o iš jo priteistą civilinį ieškinį atmesti.
Nuteistojo teigimu, jis prieš dukrą nesmurtavo. Karolio K. nuomone, priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo remiamasi tik jį kaltinančiais įrodymais, nuosprendis iš esmės grindžiamas nenuosekliais dukros parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys.
Karolis K. pabrėžė, kad dukra iš pradžių teigė, jog jis batu jai sudavė į veidą, o vėliau jau teigė, kad jai kliuvo į viršugalvį. Šių prieštaravimų dukros parodymuose teismas nesiaiškino.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusioji jam paskambinusi pasakė, jog tėvas „ją suspardė“ ir dabar ji pastarąjį „užtampys“.
Be to, iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad dukra, pasakodama apie įvykį, juokėsi. Anot vyro, policijos pareigūnui paklausus, ar ant jos veido išorinių sužalojimų nesimato, pastaroji nusijuokė ir atsakė, kad ne, į pareigūno klausimus, ar ji važiuos į ligoninę, ar ekspertizei, paauglė atsakė, kad yra patyrusi šoką ir tiek, taip pat nurodė, jog civilinį ieškinį ji reikš, nes patyrė šoką, už tai, kad ją vadina negražiai ji neatleis už tokį šmeižtą.
Vyras pridūrė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo dukros parodymų patikimumą, neatsižvelgė į tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios yra konfliktiniai ir įtempti santykiai, todėl šioje byloje aktuali teismų praktika, kurioje nurodoma, kad esant įtemptiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.
Teismo argumentai
Šiaulių apygardos teismas pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis savo dukrai nei į veidą, nei į kitas kūno vietas nesudavė, prieš ją nesmurtavo.
O pirmosios instancijos teismas Karolio K. kaltę iš esmės grindė nukentėjusiosios parodymais, kuriuos vertino kaip nuoseklius ir išsamius. Sutikti su tokiu nukentėjusiosios parodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pagal gautą nukentėjusiosios pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams pastaroji nurodė, kad jos tėvas rankoje laikytu batu sudavė jai vieną kartą į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, sužalojimai jai nebuvo padaryti.
Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad pasakodama apie įvykį atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji pasakė: „Pyst iš bato man į snukį“. Policijos pareigūnui paklausus, ar ant jos veido išorinių sužalojimų nesimato, pastaroji atsakė, kad ne.
Ji tik sakė, kad reikš civilinį ieškinį, nes patyrė šoką, už tai, kad ją negražiai vadina, neatleis už tokį šmeižtą. Tai, kad sužalojimai jai nebuvo padaryti, patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, sužalojimų nematyti.
Apklausiama apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu paauglė nurodė, kad tuomet, kai ji „gavo iš bato“ , susiėmė veidą, kad negautų antro smūgio, o į teisėjo klausimą atsakė, kad jai kliuvo į viršugalvį.
Teismas konstatavo, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog jie dėl esminių aplinkybių nėra nuoseklūs, priešingai, yra prieštaringi: skambindama skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu ji nurodė, kad tėvas batu trenkė jai per veidą, iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas, jog tėvas jai batu trenkė per veidą, atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad gavo nuo tėvo batu į snukį.
Todėl nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį panaikinti ir priimti naują. Karolis K. buvo išteisintas dėl smurto. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
