Ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 metų, dirbdama buhaltere penkiose privačiose įmonėse, kaltinamoji įtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą fiktyvias paslaugų sutartis ir netikras sąskaitas faktūras, pagal kurias keturi fiziniai asmenys neva teikė įmonėms paslaugas ir gavo už tai užmokestį.
Remdamasi šiais suklastotais dokumentais, kaltinamoji pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mėnesines ir metines gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtas sumas.
Vėliau, turėdama šių asmenų prisijungimo duomenis prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos, ji jų vardu pateikė metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo fiktyvias pajamas bei tariamą GPM permoką ir pateikė prašymus ją grąžinti.
Nors realiai jokios pajamos šiems fiziniams asmenims nebuvo išmokėtos, VMI grąžindavo gyventojų pajamų mokesčio permokas į jų vardu nurodytas banko sąskaitas.
Pasak prokuratūros, valstybei padaryta žala skirtingose įmonėse svyravo nuo kelių tūkstančių iki daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o bendra neteisėtai iš valstybės biudžeto pasisavintų lėšų suma viršija 137 tūkst. eurų.
Palangiškei pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Už šiuos nusikaltimus moteriai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
