Seimas antradienį planuoja svarstyti projektus, kuriais būtų sprendžiamas originalių pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimas.
Vienu jų siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia teigiamą išvadą pirmam variantui, o alternatyvų projektą siūlo atmesti.
70 Seimo narių teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Kitų šešių Seimo narių teikiamu projektu siūloma įteisinti, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis būtų leidžiama paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Šie abu projektai buvo registruoti ir pateikti dar praėjusią Seimo kadenciją.
Skvernelis: klausimas jautrus
„Opozicijos nuomonė yra bendra. <...> Tikrai tas klausimas kažkada turi būti svarstomas ir sprendimai vienokie ar kitokie turi būti priimti. Bet, vėlgi, manome, kad netinkamas laikas. Prieš šventes atidaryti dar vieną frontą, audrinti visuomenę...
Tikrai klausimas yra jautrus, susijęs ir su lietuvių kalbos statusu, ir su žmogaus teisėmis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Negirdi, negirdi valdantieji, o be opozicijos balsų nei vienas, nei kitas įstatymas nebus priimtas“, – pridūrė jis.
Prieš posėdį opozicija ketino išimti abu projektus iš darbotvarkės. Projektas galiausiai valstiečių-žaliųjų frakcijos prašymu išimtas iš jos. Įdomu tai, kad balsuojant dėl klausimo pašalinimo iš darbotvarkės, visi konservatoriai, išskyrus Audronių Ažubalį, išėmė balsavimo korteles.
Čmilytė-Nielsen: tai šioks toks siurprizas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad palaiko liberalesnį projektą, kurį teikia 70 Seimo narių.
„Jis leistų žmonėms rašyti savo pavardes neiškraipant“, – prieš posėdį sakė ji.
Parlamento vadovė tikino, kad nemato nė vieno rimto argumento, kodėl šis klausimas neturėtų būti svarstomas prieš šventes.
„Tai buvo šioks toks siurprizas, nes su opozicijos frakcijomis esame ne kartą kalbėję apie šį konkretų projektą, kad jo laukia šimtai tūkstančių žmonių, kad tai yra programinis įsipareigojimas ne vienos parlamentinės partijos. Atrodo, bendras sutarimas buvo.
Apmaudu, kad norima procedūrinėmis priemonėmis stabdyti tai, ko dabar laukia dešimtys ar šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Na, tokia opozicijos valia“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tamašunienė: nebus laiko, kuris visiems tiks vienodai
Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad frakcijoje dėl asmenvardžių rašybos nuomonės pasidalino.
„Tikrai nebus laiko, kuris tiks visiems vienodai. Komitetai priėmė savo išvadas ir šiandien svarstymas galėtų įvykti. Ir būtų pakankamas laikas tolesnėms diskusijoms šio įstatymo priėmimui“, – prieš Seimo posėdį teigė R. Tamašunienė.
„Kalbant apie lenkų tautybės žmones ir jų galimybes pasuose įsirašyti originalias pavardes, tai nebus visiškai taip ta galimybė sudaryta, nes diakritinių ženklų nebus, bet tie, kurie neturi tokių raidžių savo varduose ir pavardėse, tokia galimybė jiems atsiras“, – pridūrė ji.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.
Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.
Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
