I. Šimonytę į premjeres deleguoja centro-dešinės koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jie Seime turi daugumą – 74 mandatus iš 141.
Numatomi pokyčiai
Seimo nario Kęstučio Masiulio paklausta, kurios sritys po Vyriausybės darbo galėtų turėti didžiausią įdirbį, I. Šimonytė įvardijo socialinę sritį.
„Jeigu mes kalbame apie santykinį skurdą, kaip didelę problemą, mes turime ne tik bendrą skaičių, bet ir atskiras visuomenės grupes, kuriose tie rodikliai yra gerokai blogesni negu vidurkis. <...>
Galvotume apie paslaugas, kurios leistų žmonės grįžti į gyvenimą, uždirbti pajamas ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Čia ir yra politika – pasirinkimas tarp globos valstybės ir gerovės valstybės taip, kaip aš ją suprantu“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo nario Vytauto Mitalo paklausta, ar palaiko dalies valstybinių institucijų iškėlimą iš miesto centro, I. Šimonytė patikino, kad diskusijos dėl to kils. Tačiau, jos teigimu, kur kas svarbiau pasirūpinti, kad institucijos kokybiškiau teiktų elektronines paslaugas.
„Labai tikiuosi, kad mums pavyks pajudėti ta kryptimi, kad svarbiausia, ne kur „priparkuoti“ vieną ar kitą instituciją fiziškai, o kaip kuo daugiau paslaugų iškelti į elektroninę erdvę, kad institucijų vieta taptų kuo mažiau svarbi vartotojams“, – siūlė kandidatė.
Paklausta, kaip ketina užtikrinti gerovės valstybės viziją, I. Šimonytė sakė nenorinti žarstyti pažadų.
„Liksiu atsargi šitoje vietoje. Todėl, kad nesame sutarę dėl kažkokių konkrečių sprendimų, kuriuos galėčiau įvardinti. Vienas dalykas, manau, yra aiškus, – akivaizdu, kad gerovės valstybės atsiveria labiau dėl to, kad žmonės jaučia, kad grąža už tai, ką jie sumoka, yra daugiau mažiau sąžininga.
Tai dabar didelė problema buvo, kad labai daug žadam, o kai ateina klausimas, kas apmokės sąskaitą, nebėra kam į tą klausimą atsakyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
I. Šimonytę į premjeres deleguoja centro-dešinės koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jie Seime turi daugumą – 74 mandatus iš 141.
Tik vienu klausimu nediskutuotų
Iš Seimo tribūnos I. Šimonytė dėkojo Lietuvos žmonėms už išreikštą pasitikėjimą ir suteiktą jėgą formuoti valdančiąją koaliciją.
„Lietuvos žmonės, išreikšdami pasitikėjimą man asmeniškai, kartu išreiškė pasitikėjimą, kad politikoje būtų kuo mažiau diskusijos apie juos, tuos kitus. Ir kad kuo daugiau kalbėtume apie tai, kuo patys esame ir kuo norime būti“, – sakė I. Šimonytė.
Ji sakė neketinanti eikvoti laiko nereikalingiems tyrimams, priešų paieškoms, oponentų kaltinimams.
„Kelias į problemų sprendimą visų pirma, mano nuomone, slypi atvirume, nebijojime matyti tai, ką matome, nebijojime pripažinti, kad ne viską žinome ar išmanome, kad nesame stebukladariai, kurie gali visiems duoti ir iš nieko neimti, kad klystame“, – sakė I. Šimonytė.
Tik vieną klausimą ji sau įvardina kaip nediskutuotiną:
„Tai Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, laisvo pasaulio Lietuvos klausimas. Kitais klausimais, esu tikra, sugebu girdėti ir argumentus, ir pajusti kitų emociją“.
Laukia du svarbiausi iššūkiai
Ji pripažino, kad Vyriausybė Lietuvoje keičiasi sudėtingu metu, kai reikia suvaldyti Covid-19 pandemiją.
„Labai dideliu šios pandemijos liekamuoju reiškiniu taps pasekmės žmonių pasekmės žmonių psichinei sveikatai. Apie tai reikia galvoti jau dabar, kai atrodo, kad šiandien daug svarbiau susiskaičiuoti laisvus mėgintuvėlius ir lovas.
Kitu Vyriausybės laukiančiu iššūkiu ji laiko valstybės biudžeto tvirtinimą.
„Šiandien mano asmeninis sėkmės kriterijus tiems biudžetams būtų tiesiog tikras ir teisingas vaizdas, kurio pasigendame šiemet. Be jokių sąlyginių pajamų ir didelio optimizmo, bet ir be paskutinės minutės mokesčių“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Svarbiausias darbas – pandemijos suvaldymas
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seimui pateikė Ingridos Šimonytės kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Prezidentas iš Seimo tribūnos sakė, kad Lietuvai tenka neatidėliotinas uždavinys bendromis jėgomis suvaldyti Covid-19 infekcijos plitimą.
„Privalome dirbti kartu, kartu suvaldyti neigiamus pandemijos padarinius sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai, taip pat kultūrai bei kitiems labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Tai bus pirmasis naujosios Vyriausybės uždavinys“, – Seime sakė G. Nausėda.
Tačiau, jo teigimu, privalome žvelgti į tolesnę Lietuvos ateitį – nuosekliai augantį gynybos finansavimą, aktyvią užsienio politiką, energetinės nepriklausomybės stiprinimą, pagarbą teisės viršenybės principui.
„Taip pat turime siekti didesnio socialinio teisingumo, naikinti neteisingas mokestines lengvatas, mažinti pajamų nelygybę. Naujoji Vyriausybė turėtų skirti deramą dėmesį ir žalios Lietuvos kūrimui“, – sakė prezidentas.
Jis sako esantis įsitikinęs, kad I. Šimonytė mato šaliai tenkančius iššūkius ir kartu su komanda yra pasirengusi spręsti kylančias problemas.
Kaip svarstoma ministro pirmininko kandidatūra?
Seimo statute įtvirtinta, kad Seimas, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, artimiausiame posėdyje suteikia galimybę šalies vadovui pristatyti pretendentą.
Respublikos Prezidentui po Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo klausimai nėra užduodami.
Pretendentui į Ministro Pirmininko pareigas bus suteikiamas žodis prisistatymui, po kurio jis atsakys į Seimo narių klausimus.
Po to prisistatymo Ministro Pirmininko kandidatūra bus perduodama svarstyti Seimo narių frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų. Frakcijos Ministro Pirmininko kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Ne vėliau kaip per savaitę nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turės būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.
Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui, taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus.
Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Pagal Seimo statutą, Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo Seimui turės pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.a
