„Protestai, mitingai, piketai prie Seimo yra demokratijos išraiška. Susitiksiu su LGL, nes buvo užklausa gauta prieš mėnesį, suderintas susitikimo laikas. Sutapo taip, kad šiandien daugiau protestų, negu vienas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad svarstytų ir tėvų bendruomenės prašymą susitikti, jei jie išreikštų tokį prašymą.
Seimo vakariniame posėdyje šiandien opozicijos darbotvarkė, kurioje yra ir pasiūlymas dalį gyvenimo įgūdžių programos perkelti į dorinį ugdymą.
„Matyt, bus tų temų šiandien Seimo salėje“, – sakė parlamento vadovė.
Visgi Seimo pirmininkė neplanuoja palaikyti opozicijoje esančių parlamentarų siūlymo lytinį ugdymą perkelti į etikos ir tikybos pamokas.
„Manau, kad tam nėra poreikio“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Anot jos, programa rengta nuo 2019 m., galiausiai patvirtinta tik ketvirtoji programos versija, į jos rengimą buvo įtrauktos visos suinteresuotos grupės.
„Teigti, kad nebuvo įtrauktos kažkokios svarbios grupės, nebuvo konsultacijų ar kad ši programa yra šios koalicijos kažkoks kūdikis, yra netiesa. Tai ne vienerius metus ir net ne vieną kadenciją ruoštas dalykas. Jame lytiškumas, kuris taip gąsdina dalį Seimo narių, ir tų, kurie norėtų 2024 metais tapti Seimo nariais, užima tik nedidelę dalį – 10 proc.“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip pranešė Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, nevyriausybinės organizacijos, ginančios šeimų ir tėvų interesus ugdymo procese, rengia piketą prieš Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimą.
Anot asociacijos, programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, nepasiruošta jos įgyvendinimui, nėra parengtų mokytojų.
Tuo metu protestą prieš LGBTQ turinio cenzūrą Lietuvoje organizuojanti Lietuvos gėjų lyga (LGL) pranešė, kad proteste ketinama paraginti sprendimų priėmėjus panaikinti diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBT bendruomene susijusi informacija.
Kaltina opoziciją manipuliacija dėl Stambulo konvencijos
Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
Teismo būtų prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Matote, tokiais klausimais labai dažnai oponentai kalba apie tai, kad nėra pakankamos diskusijos, trūksta argumentų. Dėl Stambulo konvencijos, užsienio reikalų ministras ją pasirašė dar 2013 metais. Mes jau 10 metų esame Stambulo konvencijos dalimi, bet nesame jos ratifikavę. Deja, argumentai prieš ratifikavimą yra vis tie patys. Yra daug baimių, yra daug nerimo dėl šios konvencijos, išplaunamas jos pagrindinis tikslas – kova su smurtu prieš moteris ir mergaites.
Mano manymu, kreipimasis į KT yra racionalus žingsnis, siekiant išsklaidyti abejones ir baimes, kreiptis į tokį arbitrą, kuris galėtų atsakyti į klausimus. Kiekvieną kartą, kai užeina kalba apie Stambulo konvencijos svarstymą Seime, manau, kad ne tik aš, bet ir kiti Seimo nariai gauna labai daug laiškų, kuriuose mes esame raginami gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja. Manau, kad labai svarbu, kad į šiuos klausimus būtų vieną kartą atsakyta“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos atstovai teigia, kad valdantieji kreipiasi į KT jau žinodami, kad teismas pripažins, kad Stambulo konvencija neprieštarauja svarbiausiam šalies dokumentui. Seimo pirmininkės tvirtinimu, tokie oponentų pareiškimai yra netiesa ir manipuliacija.
„Aš turiu savo nuomonę. Taip, aš manau, kad [Stambulo konvencija] neprieštarauja. Aš jos neslepiu, viešai deklaruoju. O KT apsvarstys ir atsakys, ką galvoja“, – kalbėjo ji.
Projektą dėl kreipimosi į KT pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
