Netoli Mickūnų esančiame Vališkių kaime gaisras kilo po vidurnakčio. Aplink kaimo viduryje stovėjusį namelį daugybė kitų gyvenamųjų namų. Tačiau žmonės gaisrą pastebėjo ne iš karto – tik kai namas jau skendėjo liepsnose.
Nebuvo jokių abejonių, kad viduje yra žmogus. Ne visi kaimo gyventojai pažinojo čia gyvenusį vyrą. Tik užgesinus gaisrą buvo rastas smarkiai apdegęs kūnas.
„Nu žmogus. Nu kiek jam, gal apie 60 bus. Normalus žmogus buvo“, – apie žuvusįjį pasakojo apylinkių gyventojas.
Ką nors apie gaisro aplinkybes ir žuvusįjį į kamerą kalbėti atsisakantys žmonės pasakoja, kad gaisras naktį buvo pastebėtas visiškai atsitiktinai. Dar vienas žmogus net bandė šokti į namo vidų ir gelbėti čia gyvenantį vyriškį. Tačiau gelbėtojas nežinojo, kur gali būti vyras, ugnis smarkiai plito ir teko pačiam skubiai bėgti lauk.
Ugniagesiai name rado šaudmenų ir sprogmenų. Dar naktį į gaisravietę iškviesti „Aro“ išminuotojai. Rasta šovinių, granatų sprogdiklių, dvi dūminės granatos. Gyventojai prasitarė, kad vyriškis anksčiau gyveno pasienio miestelyje, kažkada dirbo pareigūnų pataisos namuose Sniego gatvėje Vilniuje, o jo tėvas – buvo sovietų armijos karininkas.
Galbūt vyriškis domėjosi šaudmenimis ir tiesiog juos kolekcionavo. Apie tokį pomėgį liudija ir gaisravietėje likusi sena knyga apie šautuvus, šovinius ir sprogmenis.
Gaisro priežastys kol kas neaiškios. Manoma, kad užsidegus namui vyriškis tiesiog nepajėgė ištrūkti.
Vietos gyventojai pasakojo, kad žuvusysis turėjo rimtų sveikatos problemų, žiemą per šalčius patyrė traumą, maža to, kojų pirštus, juos teko amputuoti. Todėl vyriškis prikaustytas prie lovos ir iš degančio namo nesugebėjo išropoti.
Žmonės sako, kad name buvo netvarkingas dūmtraukis. Tačiau jie mano, kad vyrą pražudė pomėgis rūkyti. Vyras buvo gydomas ligoninėje, tačiau ten negalėjo rūkyti, todėl grįžo namo, kur to daryti niekas nedraudė. Esą jis ir anksčiau jau yra sukėlęs gaisrų, šį kartą gaisras buvo pastebėtas per vėlai, kai žmogaus jau niekas nebegalėjo išgelbėti.