Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius teigė, kad pirmadienį vykęs Valstybės gynimo tarybos posėdis yra birželio pabaigoje vykusio pasėdžio pratesimas.
„Suprantame, kad esame daug praleidę reikalingo laiko fizinei sienos apsaugai statyti. Šiandien dienai esančių iššūkių apimtyje turime maksimaliai sutelkti visas turimas mūsų pajėgas skirtingose institucijose tam, kad fizinis ir ilgalaikėje perspektyvoje modernus sienos apsaugos užtikrinimas būtų padarytas. Tai ne tik vidinės pajėgos, tai ir poreikis pasitelkti išorės partnerius. Šitiems veiksmams suderinti šiandien VGT nariai ir kalbėjo“, – teigė D. Kuliešius.
Kalbėdamas apie teisines iniciatyvas migracijos valdymo efektyvesniam įgyvendinimui, prezidento patarėjas pažymėjo, kad šią savaitę Seimo neeilinėje sesijoje bus svarstomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
VGT dalyvavo ir Savivaldybių asociacijos atstovė, kad, anot D. Kuliešiaus, būtų išgirsta ir savivaldybių pozicija.
„Tam, kad išgirstume savivaldos rūpesčius ir tuo pačiu patikintume, kad esamos problemos nėra paliekamos kaip našta savivaldai, išgirsti, kad savivalda nesikrato tos reikalingos pagalbos poreikio. Migrantų tinkamo apgyvendinimo ir visuomenės saugumo užtikrinimo klausimai buvo aptarti“, – sakė D. Kuliešius.
„Šiandien VGT buvo pristatyti konkretūs veiksmai ir planai. Pirmiausia, pagrindinis akcentas – sustiprinta sienos apsauga, šiuo metu mūsų pasienyje yra sutelktas maksimalus VSAT pareigūnų kiekis, įtrauktos visos kitos vidaus reikalų sistemos pajėgos. Šiandien mes konkrečiai apsitarėme dėl papildomų kariuomenės pajėgumų.
Nors jau nuo šeštadienio kariai yra pastiprinę sienos apsaugą, tačiau esame sutarę, kad mūsų sienos apsauga bus sustiprinta dar didesnėmis mūsų krašto apsaugos pajėgomis“, – sakė ministrė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji nekonkretizavo, kiek karių bus pasitelkta pasienyje su Baltarusija. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad įstatymai numato galimybę ekstremalios situacijos metu pasitelkti kariuomenės pajėgas.
„Kariuomenė gali būti pasitelkta teikiant pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja. Tai yra dabar tokia situacija“, – sakė A. Anušauskas.
„Parama iki šiol buvo teikiama logistinė – palapinių miestelis, palapinės-angarai, „Concertina“ tvoros įrengimas, krašto apsaugos savanoriai aštuoniose pasienio užkardose ir kita pagalba, tačiau atsižvelgiant į poreikį Lietuvos kariuomenė pasirengusi suteikti ženkliai didesnę paramą, tas ir bus padaryta, per artimiausias savaites ta parama bus nuolat didinama“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Jis irgi teigė, jog pasitelkiamos kariuomenės apimtys nebus nurodomos, tik tiek, kad „parama bus išnaudojama efektyviai“.
Posėdyje be kitų klausimų aptartos ir strateginės migrantų krizės valdymo gairės.
Į posėdį kviesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vidaus reikalų ministrė, užsienio reikalų ministras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.
Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su beveik dvidešimt kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus.
