Prezidentūra taip pat teigia, kad kontaktinis mokymo procesas rudenį yra vienas iš svarbiausių tikslų, o jį įgyvendinti padės tik spartesnis švietimo darbuotojų vakcinavimas.
„Pasitarimo metu įvertintas ne tik [vakcinacijos] tempas, kuris šiandien tikrai yra paspartėjęs ir matome pozityvių ženklų. Bet bendras vakcinavimo lygis yra vis dar per žemas ir aptarėme, kokie gali būti toliau skatinimo veiksmai ir ekspertų taryba pasiūlė keletą sprendimų“, – po sveikatos ekspertų tarybos posėdžio teigė prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Pasak I. Segalovičienės, posėdžio metu aptartas ir švietimo klausimas.
„Dar pavasarį ir vasaros viduryje sveikatos ekspertų taryba kėlė labai ambicingą tikslą, kad švietimas ir vaikai turi grįžti į kontaktinį ugdymą, nes mokymasis nuotoliniu būdu rodo labai didelę žalą mūsų vaikų gerovei. Buvo išsakyti pasiūlymai dėl kontaktinio ugdymo organizavimo bei geresnio pasirengimo šitam svarbiam klausimui“, – teigė I. Segalovičienė.
Kalbėdama apie platesnį galimybių paso naudojimą, ko siekia Vyriausybė, prezidento patarėja pažymėjo, kad visų pirma reikia akcentuoti, kad Lietuva šiai dienai turi daugiau negu pakankamai visų rūšių vakcinų.
„Vakcinavimas yra pagrindinis prioritetas šiai dienai valstybėje valdant pandemiją. <...> Mokslo duomenys šiandien rodo įspūdingą vakcinų poveikį apsaugant tiek nuo mirties, nuo komplikacijų, nuo simptominio gydymo taip pat. Vakcinos mums visiems yra prieinamos ir tai yra pats pagrindinis pasirinkimas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Patarėjos teigimu, prezidento nuomone, ta kryptis, kuri motyvuoja riktis vakciną, yra teisinga.
„Finale, sprendžiant dėl testavimo apmokėjimo, finansavimo ir kitų klausimų, labai priklausys nuo galutinio modelio, koks jis bus pasiūlytas iš Vyriausybės. Bet šiai dienai vakcinavimas turėtų būti pirminis mūsų pasirinkimas“, – sakė I. Segalovičienė.
Prioritetas – paskiepyti švietimo darbuotojus
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad 21 tūkst. švietimo darbuotojų dar nepasiskiepijo. I. Segalovičienė teigė, kad tai yra labai svarbus klausimas.
„Mes turime švietimo sektoriaus darbuotojų vakcinuotų šiek tiek daugiau nei 74 proc. Skaičius yra nemažas nevakcinuotų, nemaža dalis, matyt, yra persirgusių.
Šiai dienai tai yra tiek nacionaliniu lygiu, tiek savivaldos lygiu, tiek mokymų vadovų ir švietimo įstaigų vadovų klausimas, kaip įtikinti, kaip dirbti, kaip motyvuoti mūsų švietimo bendruomenę. Nes kontaktinis ugdymas tikrai yra prioritetas.
Prezidentas tikisi ir kviečia švietimo bendruomenę skiepytis kuo greičiau ir pasiruošti rudeniui“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Dėmesys ne karantinui
Pasak I. Segalovičienės, šiai dienai pagrindinis dėmesys yra kreipiamas ne į galimus karantino suvaržymus, o į priemones, kurios galėtų apsaugoti nuo koronaviruso ir taip išvengti karantino.
„Šiandien tai yra pagrindinis diskusijų objektas. Kas svarbu, kalbant apie karantiną, šiandien ekspertai kalba, kad tikrai ne tik tai atvejų skaičius, bet ir ligoninių rodikliai turi būti svarbūs priimant vienokius ar kitokius sprendimus“, – tikino I. Segalovičienė.
Praėjusią parą nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių ir vėl nefiksuota
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.
Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.
Vyriausybė spręs, kokie apribojimai būtų taikomi blogėjant epidemiologinei situacijai
Vyriausybė trečiadienį spręs, kokios veiklos būtų leidžiamos tik su galimybių pasu, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai.
Kaip BNS sakė sveiktos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta, Ministrų kabinetas taip pat turėtų patvirtini ir pandemijos rodiklius, kuriuos peržengus būtų įvesti ribojimai.
„Bus kalbama apie tai, kada pradėti taikyti ribojimo priemones ir kokios jos galėtų būti, išplečiant galimybių paso taikymo ribas“, – teigė A. Šuksta.
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad papildomi ribojimai galėtų vėl būti taikomi, jei ligoninėse būtų gydoma per 300 žmonių.
A. Šukstos teigimu, Vyriausybė turėtų priimti sprendimą nebekompensuoti tyrimų galimybių pasui, taip pat numatyti, kad pripažįstami būtų tik molekuliniai (PGR) testai.
