„Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu. Išvadose atsirado nuoroda, kad ES smerkia hibridines atakas, vykdomas prie jos išorinių sienų, ir kad nebus toleruojamas neteisėtos migracijos instrumentalizavimas siekiant politinių tikslų, sutarta išplėsti sankcijas su hibridinės atakos organizavimu susijusiems asmenims ir juridiniams vienetams“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad Europos lyderiai sutarė kreiptis į Europos Komisiją dėl konkrečių pasiūlymų keičiant reikiamus migracijos politikos teisės aktus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per EVT sesiją teigė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų kovojant su neteisėta migracija Baltarusijos režimui surengus hibridinę ataką prieš ES.
„Poreikis tobulinti ES migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugos teisės aktus – akivaizdus“, – teigė jis.
Per EVT susitikimą Lietuvos vadovas pristatė kartu su šalimis bendramintėmis parengtus siūlymus dėl būtinų pokyčių ES teisėje.
„Džiugu, kad šiandien pavyko susitarti su ES kolegomis nelegalios migracijos klausimu. Į Lietuvos pasiūlymus buvo atsižvelgta, jie įtraukti į susitikimo išvadas. ES lyderiai suformulavo aiškias gaires ir užduotis Europos Komisijai, kurių turi imtis artimiausiu metu“, – po posėdžio sakė G. Nausėda.
Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, maždaug toks pats skaičius nebuvo įleistas į šalį.
ES lyderiai pasmerkė Baltarusijos veiksmus išnaudojant migraciją politiniams tikslams
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.
„Europos Vadovų Taryba nepriims jokių trečiųjų šalių bandymų paversti migrantus politinių tikslų siekimo instrumentais. EVT smerkia visas hibridines atakas prie ES sienų ir reaguos atitinkamai“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos penktadienį priimtose išvadose dėl migracijos.
Jas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė EVT pirmininko Charles'o Michelio (Šarlio Mišelio) atstovas Barendas Leytsas (Barendas Leitsas).
„ES toliau imsis veiksmų atremiant vykstančias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos režimo, įskaitant tolesnes ribojimo priemones prieš fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniško požiūrio, skubiai“, – rašoma dokumente.
ES lyderiai taip pat pakvietė EK siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“ ir konkrečias priemones, pagrįstas reikiama finansine parama, siekiant užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir pamatines teises“.
Akcentuojama, jog Bendrija „lieka ryžtinga“ užtikrinant efektyvią išorinių sienų kontrolę.
Dokumente taip pat kalbama, jog būtina dėti pastangas, kad būtų sumažintas migrantų „antrinis judėjimas“, taip pat šiame užtikrintas „teisingas atsakomybės ir solidarumo balansas tarp valstybių narių“.
ES lyderių pareiškime primenama, jog EVT dar dar birželį „siekiant išvengti gyvybių praradimo ir sumažinti spaudimą prie Europos sienų“, pristatė veiksmų planus kilmės ir tranzito šalims. Pabrėžiama, jog šiuos planus Europos Komisija ir šalys narės turėtų „įgyvendinti nedelsiant“.
EK taip pat paraginta „skubiai pristatyti pasiūlymus ir mobilizuoti finansavimą veiksmams, apimant visus migracijos kelius“, vadovaujantis padidėjusiais Bendrijos užmojais bei reguliariai informuoti EVT apie tai, kas nuveikta.
Pabrėžiama, kad veiksmams, susijusiems su migracija, turėtų būti kuo geriau panaudota „ne mažiau kaip 10 proc. Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės finansinių paketų“, taip pat ir finansavimas pagal kitas atitinkamas priemones.
Keisti migracijos ir prieglobsčio taisykles ragino su išaugusia migracija susiduriančios Lietuva, Latvija, Lenkija ir dar keliolika ES valstybių. Lietuva ir kitos Baltarusijos kaimynės siekia, kad Bendrijos migracijos politiką reglamentuojantys teisės aktai atlieptų pastarųjų mėnesių situaciją prie rytinės Europos Sąjungos sienos, sudarant galimybę taikyti daugiau atgrasymo priemonių.
Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, maždaug toks pats skaičius nebuvo įleistas į šalį.
