Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.
Jau pavasario sesijoje Seimas pradėjo svarstyti G. Nausėdos iniciatyvą sugriežtinti bausmes už valstybės perversmo organizavimą, kolaboravimą su okupacine valdžia, antikonstitucinės grupės ar organizacijos kūrimą. Už kai kurias veikas valstybės vadovas siūlo numatyti ir įkalinimą iki gyvos galvos.
„Šių dienų kontekste, kai stebimos tokios aktyvios autoritarinių, totalitarinių valstybių pastangos kovojant su demokratiniais režimais, tikrai yra svarbu šią pataisą priimti“, – BNS sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Pats G. Nausėda pabrėžia, kad dėl Lietuvos gyventojų saugumo reikia peržiūrėti Baltarusijos piliečiams paliktas didesnes, palyginti su Rusijos piliečiais, galimybes patekti į Lietuvą ir gauti leidimą čia laikinai gyventi.
„Tikiuosi, kad bus grįžta prie teisinio Baltarusijos ir Rusijos piliečių judėjimo per mūsų sieną statuso, jų leidimo gyventi Lietuvoje statuso. Šiandien mes gyvename tikrai įtemptoje atmosferoje, kai turime būti maksimaliai pasirengę galimoms provokacijoms, galimam mėginimui destabilizuoti mūsų vidinę politinę padėtį. Ji tikrai yra trapi. Turime dėti visas pastangas, kad žmonės galėtų saugiai gyventi mūsų valstybėje ir kurti savo gerovę“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.
Tačiau tarp jo teikiamų projektų rudens sesijai nėra pataisų dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo.
G. Nausėda taip pat tvirtino laukiąs kitų metų biudžeto projekto, kad pamatytų, kokie sprendimai bus siūlomi socialinėje srityje.
Jis priminė, jog jau yra pateikęs Seimui siūlymą didinti prokurorų darbo užmokestį. Anot prezidento, patvirtinus valstybės tarnybos reformą ir daliai darbuotojų padidinus algas, „susidarė nelabai priimtinos disproporcijos tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų“.
Valstybės vadovas taip pat žada rudens sesijoje parlamentarams pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.
Pasak P. Baltoko, bendrai ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.
Tuo pačiu Prezidentūra nesiūlo atsisakyti vaiko pinigų.
„Vaiko pinigai yra universali išmoka, skiriama visiems, o papildomas NPD skatintų dirbančius tėvus, kurie augina vaikus. Yra valstybių, kuriose galioja ir vaiko pinigai, ir papildomas NPD dirbantiems asmenims, kurių šeimos ūkiai išlaiko daugiau asmenų. Pavyzdys galėtų būti Vokietija, Airija. Toks skatinimas iš dviejų pusių gali labiau pagelbėti elgtis teisingai atitinkamose situacijose“, – BNS sakė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad anksčiau dirbantiems tėvams taikytas NPD buvo pririštas tik prie darbo santykių, o dabar prezidentas siūlo lengvatą taikyti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų formos, tai yra ja galėtų pasinaudoti ir savarankiškai dirbantieji.
Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.
„Turbūt visi jaučiame, kad visuomenės nepasitikėjimas ar nenoras kaupti antroje pakopoje yra gana didelis, tą rodo ir skaičiai. Tikrai didelė dalis gyventojų, kuriuos bandoma įtraukti tuo privalomuoju būdu į antrąją pensijų pakopą, iš tiesų atsisako joje dalyvauti. Tai signalizuoja, kad šiai sistemai reikia šiek tiek lankstumo, patrauklumo, kad asmenys galėtų jausti, jog tam tikra dalis jų sukauptų pinigų gali jiems pagelbėti prireikus lėšų vienu ar kitu gyvenimo momentu“, – BNS sakė P. Baltokas.
Valstybės vadovas žada siūlyti ir Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimą, kad daugiau pinigų būtų skiriama savivaldybių keliams prižiūrėti.
Pasak P. Baltoko, šis siūlymas glaudžiai susijęs su kitų metų biudžetu.
Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.
„Labai norėtųsi palinkėti partijoms likus labai nedaug laiko iki rinkimų susitelkti ir nepaversti politinės arenos tik konkurencijos arena ar priešrinkiminių debatų arena. Galvoju, kad dar turime šansą padaryti nemažai sprendimų iki Seimo rinkimų ir tada atsiduoti rinkėjų valiai“, – teigė G. Nausėda.
Siūlymus Seimo sesijos darbų programai taip pat teikia Vyriausybė ir parlamentinės frakcijos.
