Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais taip pat aptarė potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui.
Po susitikimo prezidentas sakė, kad nori išsiaiškinti, koks yra institucijų pasirengimas ir tai, ar užsienio tarnybos aktyviau domisi situacija šalyje, ar stebima aktyvesnė fizinė užsienio žvalgybų veikla ir ar didėja kibernetinės grėsmės.
G. Nausėda klausinėjo žvalgybininkų, kokios yra silpnosios Lietuvos vietos, kaip galime užbėgti joms už akių. Prezidento nuomone, reikia būti pasirengus, nes sudėtinga situacija gali išprovokuoti dirbtinius sąmoningus konfliktus.
„Net ir šiandien negalime pamiršti, kad gyvename tam tikroje geopolitinėje erdvėje supami draugiškų ir ne itin draugiškų valstybių. Kurių interesai Lietuvos teritorijoje buvo yra ir bus ateityje. <..> Atsakymus į klausimus gavau, koronavirusas neatsiliepia tarnybų veiklos kokybei“ – sakė prezidentas.
Prezidentas atskleidė, kad šiuo metu stebima Rusijos žvalgybų suaktyvėjimą, viskas keliasi į elektroninę erdvė. Kyla tinklų pažeidžiamumas, interesas brautis į tinklus.
„Yra pastangos [užsienio žvalgybos] pasiruošiamojo pobūdžio.<..> Dezinformacijos atakų yra, praeitą savaitę buvo pateikta netikra informacija apie „Baltic Defender 2020“ pratybas. Informacija buvo užkardyta“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda pripažino, kad spendimus dėl karantino ir izoliacijos reikia priimti greitai, bet ne skubotai.
„Pastebiu karantinavimo sąlygų pasikeitimo neigiamas pasekmes, bendradarbiavime, tarkime, su savivaldybėmis. Negalima taip gyventi, kai priimamas sprendimas, o tada jis koreguojamas pagal savivaldybių pastatas. <..> Reikia griežtinti karantinavimo sąlygas, nes jų nesilaikoma“, – kalbėjo prezidentas.
Jis mano, kad karantino sąlygų griežtinimas ir didesnės bausmės už jų nesilaikymą turi duoti teigiamą rezultatą valdant koronaviruso plitimą.
VSD vadovas D. Jauniškis po susitikimo sakė, kad žvalgyba atliks savo funkcijas, nes tai pagrindinis dalykas. Jis pripažino, kad Rusija mėgina išnaudoti koronaviruso protrūkį savo naudai, nors kol kas nėra aktyvių veiksmų, vyksta prisitaikymas ir stebėjimas.
„Vyksta adaptacija, bet nereiškia, kad neturėtume stebėti situacijos“, – sakė VSD vadovas. Jis tikino, kad fiksuojami dezinformacijos bandymai, tendencijos yra neraminančios.
„Reikia fiksuoti neigiamo pobūdžio pasisakymus, kurie verčia abejoti valstybe, verčia abejoti Vyriausybe ir prezidentu. Tai galimai stiprės ateityje, vėliau bus bandymų paveikti per informacinę erdvę“, – sakė D. Jauniškis.
Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba šį mėnesį perspėjo, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją Vakaruose koronaviruso tema, siekdama paaštrinti krizę Vakaruose ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema.
Lietuvoje šiemet fiksuoti keli atvejai, kai įsilaužus į interneto portalus ir elektroniniu paštu Lietuvoje buvo platintos melagingos žinios apie JAV karių veiklos įtaką koronaviruso plitimui.
Vyriausybė žada sprendimą dėl chaotiškos priverstinės izoliacijos
Nuo antradienio priverstinai karantinuojant iš užsienio parvykusius Lietuvos piliečius, savivaldybės situaciją vadina chaotiška. Tuo metu Vyriausybės atstovas žada, kad bus ieškoma sprendimų, kaip procesą supaprastinti.
Antradienį įsigaliojus reikalavimui priverstinai izoliuoti iš užsienio parvykusius asmenis, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie prastas sąlygas viešbučiuose, nerimaujant, kad ilgai bendrose patalpose turintys praleisti atvykėliai gali vienas nuo kito užsikrėsti.
Trečiadienio naktį viename Vilniaus viešbutyje kilo muštynės, vienas žmogus sužalotas peiliu.
Taip pat paskelbtos naujos rekomendacijos ir nurodymai, kaip elgtis viešose vietoje. Rekomenduojama viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, išskyrus vairuojant motorines transporto priemones.
Nesant galimybės dėvėti medicininę kaukę, galima naudoti medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną. Taip pat rekomenduojama viešose vietose, kur liečiami daiktai, dėvėti vienkartines pirštines.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas.
Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
